Kas lemia pieno gamybą ir tekėjimą? Kaip kūdikis žinda? Atsakymai į šiuos klausimus yra be galo naudingi, sprendžiant su laktacija ir kūdikio žindimu susijusias problemas.
Pieno gamyba krūtyse ir jo tekėjimas yra stipriai susiję su mamos organizmo atsaku į žindančio kūdikio sukeliamus sensorinius dirgiklius ir jos kūne vykstančius hormonų pokyčius:
Žįsdamas krūtį kūdikis liežuviu masažuoja spenelį ir stimuliuoja spenelyje ir areolėje esančias sensorinių nervų galūnėles.
Šie stimulai perduodami į mamos hipofizę, kuri išskiria prolaktiną – už pieno gamybą alveolėse atsakingą hormoną. Kuo daugiau žindote, tuo didesnis prolaktino lygis ir gaminamo pieno kiekis.
Čiulpimas taip pat skatina oksitocino išsiskyrimą. Tai dar vienas už laktaciją atsakingas hormonas. Jis skatina alveolę supančių ląstelių susitraukimus ir pieno tekėjimą pieno kanalais (tai vadinama oksitocino arba pieno tekėjimo refleksu). Pieno kanalais pienas juda spenelio link, o iš ten – į kūdikio burną.
Čiulpimo refleksas atsiranda maždaug 17-ąją nėštumo savaitę. Tuo metu kūdikis jau gali pačiulpti savo pirštą. Čiulpimo reakcija, apimanti čiulpimo, rijimo ir kvėpavimo koordinavimą, iki galo išsivysto 23-ąją nėštumo savaitę. Būtent todėl daugelis naujagimių yra visiškai pasiruošę gerti pieną iš krūties. Čiulpimo refleksas išlieka iki šešių mėnesių, o tada tampa kontroliuojama veikla.
Didelis nuovargis, nervingumas, nerimas, baimė, skausmas gali slopinti oksitocino išsiskyrimą ir blokuoti pieno tekėjimą: pienas lieka alveolėse ir neteka spenelio link. Tad pirmosiomis žindymo savaitėmis pakankamai ilsėkitės ir paprašykite šeimos narių pagalbos, atliekant namų ruošos darbus.
Žindymo pradžia – kūdikio ieškojimo refleksas. Jį galite sužadinti speneliu palietusi kūdikio burną. Kūdikis plačiai išsižioja, glaudžiai apžioja spenelį ir areolę ir ištiesia liežuvį. Tai leidžia giliai įtraukti spenelį, o burnoje susidaro vakuumas.
Laižydamas krūtį liežuvio galiuku, kūdikis stimuliuoja prolaktino išsiskyrimą, pieno gamybą ir tekėjimą. Mažylis intuityviai reguliuoja liežuvio judesių greitį, taip kontroliuodamas laktacijos intensyvumą ir pieno tekėjimą. Jaunesni kaip 3 mėnesių kūdikiai įprastai nesugeba kontroliuoti pieno tekėjimo greičio, reguliuodami traukimo jėgą.
Tai intensyvaus ir aktyvaus darbo lūpų ir liežuvio raumenimis fazė. Kūdikis sunkiai dirba, kad ištrauktų vis tirštesnį, maistingesnį, sotumo suteikiantį ir daug kalorijų turintį pieną, kuris numalšina alkį.
Traukimo metu spenelis beveik dvigubai pailgėja, o kūdikiui ryjant pieną vėl tampa įprasto ilgio. Kūdikio liežuvis spaudžia spenelį į kietąjį gomurį, taip sukeldamas pieno tekėjimą. Lūpos stipriai prispaustos prie areolės, tad kūdikio burnoje susidaro vakuumas, skatinantis pieno tekėjimą į burnos ertmę. Minkštasis gomurys pakeltas, o antgerklis uždaro patekimą į gerklas, tad pienas teka tiesiai į virškinimo traktą. Tada antgerklis atsidaro, minkštasis gomurys nusileidžia ir kūdikis iškvepia.
Kūdikio čiulpimas labai skiriasi nuo suaugusiojo čiulpimo. Kūdikio burnos anatomija leidžia jam įkvėpti, atlikti kelis čiulpimo judesius, nuryti ir iškvėpti (kūdikis neįkvepia po kiekvieno pieno patraukimo). Taip kūdikis gali gerti pieną be jokios rizikos užspringti: kvėpavimo ir virškinimo takai niekada nėra atviri tuo pačiu metu. Vienas iš svarbiausių dalykų žindant yra užtikrinti, kad kūdikis gali laisvai kvėpuoti per nosį. Kai kūdikis sloguoja, prieš maitinimą ištraukite sekretą iš nosies.
Maitinimo pradžioje piene yra labai daug vandens. Šis pienas turi mažai kalorijų ir yra skirtas kūdikio troškuliui numalšinti. Kūdikis šį pieną labai lengvai ištraukia. Tada mažyliui tenka dirbti sunkiau, nes pienas ima tirštėti, teka lėčiau, tačiau šis pienas patenkina kūdikio mitybos poreikius. Tad po per trumpos ir per greit užbaigiamos žindymo sesijos kūdikis lieka alkanas, jo svoris prastai auga, kūdikis įpranta žįsti trumpai ir tingi ilgai dirbti. Be to, trumpų žindymo sesijų metu prastai ištraukiamas pienas. Tokiu atveju gali susidaryti pieno stazė ir prasidėti uždegimas. Labai svarbu žindyti kūdikį naktį, ypač pirmosiomis jo gyvenimo dienomis. Naktį pieno sudėtyje yra daugiau riebalų, tad jis kaloringesnis. Žinoma, atkreipkite dėmesį, kad prie krūties priglaustas kūdikis žįstų, o ne tiesiog laikytų apžiojęs spenelį. Yra vaikų, kurie valgo godžiai ir stipriai, jie greitai numalšina savo troškulį ir pasisotina per 5–7 minutes. Taip pat yra ir vaikų „gurmanų“, kuriems reikia daugiau laiko – net iki 40 minučių.
Populiaru teigti, kad žindymas yra didelis moters pasiaukojimas dėl kūdikio gerovės. Iš tiesų šis maitinimo būdas turi privalumų ne tik kūdikiui, bet ir žindančiai mamai.
Daugelis mamų nerimauja, ar jų krūtys gamina pakankamai pieno. Įprastai tokie klausimai iškyla, kai kūdikis dažnai verkia, dažniau nei įprastai prašo krūties, krūtys suminkštėja ir jums nebereikia liemenėlės ...
Žindymas yra nuostabi gamtos dovana moteriai. Tai dovana tiek kūdikiui, tiek pačiai mamai. Tad svarbu žindyti kaip įmanoma ilgiau. Sužinokite apie žindymo privalumus.
Sėkmingai žindymo pradžiai jums prireiks pasitikėjimo savimi, kantrybės, mylimų žmonių paramos ir baimę bei abejones išsklaidančių naudingų patarimų. Taip pat galime patarti, kaip paruošti krūtis žindymui.
