Kaip ilgai ir kaip dažnai reikia žindyti? Kaip pasikeičia pieno gamyba po gimdymo? Kuo skiriasi priešpienis ir tikrasis pienas? Kaip teisingai paduoti kūdikiui krūtį? Žindymo pradžioje mums visoms kyla tokių klausimų. Čia rasite į juos atsakymus.
Žindymo pradžioje daugelis mamų rūpinasi, ar kūdikis teisingai apžioja krūtį, ar krūtys gamina pakankamai pieno, kodėl krūtys kietos ir pilnos, nors kūdikis tiek daug žinda. Daugelį klausimų galima paaiškinti natūralia laktacijos eiga.
Laktacijos pradžia – 16-oji nėštumo savaitė. Padidėjęs prolaktino lygis skatina priešpienio gamybą. Tačiau jo gaminamas tik labai nedidelis kiekis, nes pieno gamybą slopina gestagenais vadinami hormonai. Jų lygis staigiai krenta gimdymo metu, pasišalinus placentai. Tad iš karto pagimdžiusi galite pradėti žindyti. Taip jūsų organizmas gauna papildomą signalą sustiprinti pieno gamybą.
Pirmąsias vieną ar dvi dienas po gimdymo krūtys gamina tik kelis lašelius geltono tiršto skysčio, o ne įprastą pieną. Tai priešpienis – pirmasis pienas, kuriame labai daug koncentruotų maistinių medžiagų (vitaminų, mineralų ir, svarbiausia, baltymų). Jis patenkina visus pradinius kūdikio mitybos poreikius. Vaikui vieno maitinimo metu pakanka vos kelių mililitrų, kad jis gautų pakankamą maistinių medžiagų kiekį. Mažas skysčio kiekis apsaugo kūdikio inkstus nuo per didelės apkrovos. Priešpienyje yra mažiau riebalų ir cukraus, tad jis lengviau virškinamas, o didelis baltymų kiekis apsaugo nuo infekcijų, nes didžiausią baltymų dalį sudaro imuniniai baltymai.
Pieno gamyba stipriai padidėja praėjus 3–5 dienoms nuo žindymo pradžios. Tarp maitinimų krūtys tampa pilnos ir sunkios, o jei kūdikis jas ištuština nepakankamai – kietos ir ištinusios. Pienas palaipsniui keičia savo sudėtį, jame atsiranda daugiau riebalų ir angliavandenių nei priešpienyje, o baltymų kiekis sumažėja. Šiuo laikotarpiu būtina kuo dažniau siūlyti kūdikiui krūtį. Teisingas kūdikio krūties apžiojimas užtikrina, kad krūtis pakankamai ištuštinama, neleidžia susidaryti pieno stazei ir atsirasti krūtų uždegimui.
Sėkmingas žindymas priklauso nuo teisingo krūties apžiojimo. Tik teisingai apžiojęs krūtį kūdikis efektyviai ištrauks pieną, o žindymas taps malonumu jums abiems. Keletas patarimų, kad kūdikis teisingai apžiotų krūtį:
Atsisėskite patogiai ir paguldykite vaiką taip, kad jo veidas būtų prie jūsų krūties. Nesilenkite prie vaiko: turite ne paduoti krūtį kūdikiui, bet kūdikį priglausti prie krūties.
Pakutenkite kūdikio skruostą ar apatinę lūpą, kad sužadintumėte ieškojimo refleksą.
Kai kūdikis plačiai išsižioja, ranka, kuria laikote kūdikio kaklą, priglauskite kūdikio lūpas prie krūties. Kūdikio lūpos turi uždengti visą spenelį ir didelę areolės dalį. Lūpos turi būti „išverstos“ į išorę, o smakras ir liežuvio galiukas žindymo metu turi liesti krūtį.
Galite padėti kūdikiui tinkamai apžioti krūtį, ją prilaikydama: nykštį dėkite virš, o likusius keturis pirštus – po areole.
Kai kūdikis žinda teisingai, girdite ne čepsėjimą, bet rijimą, primenantį „k“ garsą.
Dėl žindymo krūtys netampa nepatrauklios, nors daugelis mamų turi tokią baimę. Tinkamai jomis rūpinkitės ir pasirinkite tinkamą apatinį trikotažą, kosmetiką ir žindančios mamos higienai skirtus produktus.
Kartais maitinamas kūdikis priryja oro, kuris kaupiasi žarnyne ir gali sukelti dieglius, pilvo pūtimą ar atpylinėjimą. Todėl po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti. Pateikiame tris atrūginimo ...
Pirmosios žindymo problemos gali būti susijusios su skausmingais, įtrauktais ar plokščiais speneliais. Kad sėkmingai įveiktumėte šias problemas, sužinokite apie jų sprendimo būdus.
Pastebėjote, kad krūtys tapo sunkios, patinusios ir skausmingos? Atsipalaiduokite ir skaitykite, ką daryti, jei krūtys labai pilnos ar jei susidarė pieno stazė. Tai labai svarbu, kad neprasidėtų mastitas.
