Kiekvienas pokytis yra iššūkis, o naujo ir labai daug priežiūros reikalaujančio šeimos nario atsiradimas yra toks pokytis, kuris apverčia gyvenimą 180 laipsnių kampu. Taip, tai sunkiau, nei galėjote įsivaizduoti. Taip, tai visai neprimena vaizdo, kurį piešėte svajonėse. Taip, kasdienės veiklos sūkuryje labai lengva prarasti motinystės džiaugsmą. Bet STOP: neleiskite, kad jus tai išvarytų iš proto! Gera mama yra ta, kuri šypsosi – visai nebūtina būti tobula!
Gerai prižiūrėtas kūdikis šypsosi, o jūs, jau liekna po gimdymo, pasipuošusi makiažu ir tobula šukuosena, su šypsena pasitinkate iš darbo grįžtantį savo vyrą, o ant stalo garuoja dviejų patiekalų vakarienė... Iš kur šis vaizdinys? Ar jį mums perša spauda, mamų ir močiučių istorijos, ar mūsų pačių susigalvoti standartai?
Dažniausiai realybė būna visiškai kitokia. Kūdikis nenustoja verkti, ir jūs net neįsivaizduojate, ko jis nori (tai, kad visur rašoma, jog jūs puikiai tai suprasite, nė kiek nepadeda), keičiate sauskelnes, supate, keičiate sauskelnes, pogulis, praskriejo kelios valandos (neįsivaizduojate kur), susivėlusiais plaukais pasitinkate iš darbo grįžtantį vyrą, lyg išprotėjusi lakstote aplink – pilvo dieglių metas, vakarienę (kuri taip pat yra ir jūsų pusryčiai) ruošia vyras, vonia, lopšinė, verksmas... Kita diena atrodo labai panašiai. Jūs išsekusi ir norisi tik verkti... Bet ne! Tobulos mamos neverkia.
Kartais moterų požiūris „aš susitvarkysiu!“ tampa prakeiksmu jaunoms mamoms. Ne, tai nereiškia, kad jūs nesusitvarkysite, bet valdydama situaciją turite teisę patirti visą emocijų skalę – verkti, šypsotis, triumfuoti ar pykti, o ne sukąsti dantis ir išgyventi visišką vienatvę.
Motinystė suteikia įvairių emocijų: be džiaugsmo, nekantrumo ar vilties taip pat yra ir tos, apie kurias kalbama daug rečiau: pyktis, neviltis, liūdesys, vienišumas, apgailestavimas. Svarbu visas jas priimti ir leisti sau jas patirti.
Tai yra raktinis žodis ir laimingos motinystės paslaptis. Pakankamai gera. Ne ideali ar tobula. Pakankamai gera, nes mylite, išreiškiate savo meilę, duodate savo vaikui viską, kas geriausia, taip pat ir save, gyvenančią taikoje su savimi, savo poreikiais, vaidmenimis (mama, žmona, mylimoji, draugė, darbuotoja ir visi kiti) ir jausmais.
Tai nėra lengva, dažnai jums reikia išmokti būti tvirtesnei, būti šiek tiek egoistiškai, bet dabar pats geriausias laikas tai padaryti. Be to, jums padės papildoma motyvacija: juk stengiatės ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo kūdikio!
Jaunas mamas visi tiesiog užverčia gerais patarimais, išminties trupinėliais ir vieninteliais teisingais sprendimais. Tai gali būti vertinga, tačiau gali ir varžyti, ypač jei patarimų autoriai tikisi, kad aklai jais pasikliausite. Vadovaukitės savo išmintimi ir intuicija, jūsų sąjungininkai – šiuolaikiniai tyrėjai ir ekspertai. Nedvejodama tarkitės su gydytojais ir ieškokite ekspertų patarimų. Nebijokite gerų patarimų dalintojams atsakyti „ačiū, bet mano nuomonė kitokia: šio vaiko mama esu aš“.
Kasdieniai sprendimai ir pasirinkimai yra didelė atsakomybė, kuri gali sunkiai prislėgti jūsų pečius, žengiant į dar nepažintą motinystės teritoriją. Žinoma, galite pasitikėti savo mama, anyta, drauge, bet lai toks pasirinkimas būna sąmoningas, o kai atgausite jėgas ir pasitikėjimą savimi, vėl nedvejodama prisiimkite atsakomybę. Padėkokite mamai, anytai ir draugei ir subtiliai, bet užtikrintai nustatykite naujas taisykles.
Išmokite priimti kitų žmonių pagalbą ir, kai reikia, jos paprašyti. Dažnai pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis aplink sukasi daug pagalbininkų, bet po kelių savaičių, kai atrodo, kad viskas grįžo į įprastas vėžes, jūs liekate viena. Nelaukite, kol kas nors pastebės, kaip jums sunku, bet pati nustatykite taisykles. Įtraukite savo partnerį, leiskite jam rūpintis kūdikiu kiek tik tai įmanoma: juk tėtis ne blogiau nei mama gali išmaudyti kūdikį, pakeisti jam sauskelnes ar su juo pažaisti. Pagalvokite, kokia pagalba jums būtų vertingiausia, ir leiskite savo šeimos nariams apie tai sužinoti. Pavyzdžiui, gal pavyktų suderinti, kad vieną dieną kūdikį prižiūrėtų seneliai? O gal labiau norėtumėte, kad anyta atneštų ne dar vieną tortą, o išvirtų pietus?
Ir dar: leiskite kitiems jums padėti ir nesikiškite, jei tai nėra būtina. Kūdikio tėtis, močiutės ir seneliai greičiausiai kai kuriuos dalykus darys kitaip nei jūs. Turbūt jums pavyktų geriau, bet koks skirtumas. Nepamirškite: kūdikis yra saugus, jį prižiūri mylintys žmonės, tad nieko nenutiks, jei pietus jis suvalgys be seilinuko, gaus mažesnę maisto porciją ar praleis kelias valandas su ne taip užsegtomis sauskelnėmis. Be to, prisilietimų, kvapų ir patirčių įvairovė kūdikiui yra naudinga.
Dar vienas jaunas mamas iš proto vedantis ar bent jau galvos skausmą sukeliantis dalykas – lyginimas su kitais. Visiškai nereikalingas. Kiekvienas vaikas vystosi pagal savo unikalų genetinį planą, o tai, kad Jonukas tokio amžiaus jau mokėjo vaikščioti, nieko nereiškia. Jei kažkas jus neramina, pasitarkite su gydytoju.
Tai taip pat taikoma ir kalbant apie jūsų santykius ar santykius tolimesnėje giminėje. Tai, kad kažkas kažką daro kitaip, kad kiti tėčiai tą, kitos močiutės aną, o kiti seneliai trečią... visa tai visiškai nesvarbu. Jūsų santykiai yra jūsų santykiai. Taisykles nustatote jūs. Be to, jūs galite viską aptarti ir suplanuoti, o jei kas nors negerai, tai pakeisti.
Šiais laikais reta mama turi galimybę savo gyvenimą planuoti taip, kad jo centre būtų pats svarbiausias įvykis – kūdikio gimimas. Turbūt kiekviena iš mūsų susiduria su kasdieniais iššūkiais, namų priežiūra, pirkiniais, tvarko įvairius reikalus, prižiūri vyresnius vaikus. Kūdikis visame tame dalyvauja, ir, tiesą sakant, nenutiks nieko blogo, jei jo kasdienė rutina pasikeis – ar jūs kartu nuvyksite į parduotuvę, prigrūstą biurą, ar susitiksite išgerti kavos su drauge.
Dažnai mamos turi grįžti į darbą, pavyzdžiui, dėl finansinių priežasčių. Toks jau tas gyvenimas. Raskite geriausią galimą sprendimą: močiutė, lopšelis ar auklė? Pasirinkite taip, kad jaustumėtės rami ir žinotumėte, jog kūdikiu gerai rūpinamasi, ir, kai grįšite iš darbo, džiaugsmas bus dvigubas: džiaugsitės ir jūs, ir kūdikis, kartu žaisite, linksminsitės ir glaustysitės. Nepriekaištaukite sau.
Taip pat nesijaudinkite, jei kūdikio dienotvarkė nukrypsta nuo plano: nors oras nuostabus, vaikas nepabūna lauke, nes jūs prastai jaučiatės, arba nepakankamai ilgai žaidžiate ir užsiimate veikla su juo, nes jums siaubingai skauda galvą. Taip nutinka – ir mamos tėra tik žmonės.
Atlikite mažą eksperimentą: jei būtumėte savo pačios vaikas, labiau norėtumėte gyventi tobulai švariuose namuose, kuriuose nebūtų jokių nelygintų skalbinių ir neplautų indų, ar turėti laimingą, patenkintą ir su jumis žaidžiančią mamą?
Atsakymas akivaizdus! Kad būtumėte patenkinta ir šypsotumėtės, turite nors šiek tiek rūpintis savimi.
Nelaukite, kol kiti „supras“ ir „pastebės“, kad jums ko nors reikia ar norisi – tiesiog pasakykite.
Nesistenkite patenkinti kitų žmonių lūkesčių. Negalite įtikti kiekvienam, be to, jums net nebūtina stengtis to padaryti.
Dieną, kol kūdikis miega, ir pati prigulkite arba skirkite šį laiką užsiimti kuo nors maloniu – ne skalbimu ar lyginimu.
Deleguokite kasdienes užduotis: kūdikio tėtis taip pat turi dvi vikrias rankas, o jūs ne „sėdite“ namuose – jūs atliekate juose daugybę svarbių funkcijų.
Kai tėtis, močiutės ir seneliai rūpinasi vaiku, nedvejodama išnaudokite šį laiką sau: „įkrauti savo baterijas“ yra ne laiko švaistymas, o būtinybė.
Nepamirškite, kad esate žmona, mylimoji, draugė – žongliruoti šiais vaidmenimis nėra paprasta, bet jų derinimas suteikia energijos, pasitenkinimo gyvenimu jausmą ir teigiamai veikia kitus vaidmenis bei įsipareigojimus.
Nors kūdikis yra pats svarbiausias, turėtumėte nepamiršti, kad „Šeimos“ planetoje taip pat gyvena ir tėtis: neapleiskite jo. Laiminga šeima – ta, kurioje kiekvienas narys gerai jaučiasi, o kūdikis bus pats laimingiausias, augdamas laimingoje šeimoje.
Kai dirbate iš namų, raskite žmogų, kuris prižiūrėtų kūdikį bent kelias valandas per savaitę. Darbas vaikui miegant ir naktimis galiausiai įveikia net pačius stipriausius.
Anksčiau daug skaitydavote ir jums labai to trūksta? Klausykitės įgarsintų knygų. Galite tai daryti vaikštinėdama ar atlikdama namų ruošos darbus, pavyzdžiui, gamindama ar lygindama.
Ilgitės filmų ar serialų? Skirkite vieną vakarą per savaitę jų peržiūrai ir atsipalaiduokite. Kiti ypatingai svarbūs reikalai gali palaukti – pamėginkite ir įsitikinsite :)
Pogimdyminį liūdesį patiria maždaug 50–70 proc. moterų. Tai natūrali būklė. Po nėštumo ir gimdymo dar pavargęs kūnas vos kūdikiui gimus ima gaminti didesnį kiekį adrenalino, kad padėtų moteriai įveikti šį iššūkį. Tačiau po kelių dienų adrenalino lygis krenta. Drastiškai krinta ir kortikotropino (hormono, kuris paskutinėmis nėštumo savaitėmis ir gimdymo metu gaminamas intensyviau, taip kūnas paruošiamas stresui ir reakcijai į jį) lygis. Po nėštumo ir gimdymo hormonų balansas yra visiškai išsiderinęs. Ši būklė dažnai sutampa su krūtų pilnumu.
Pogimdyminis liūdesys – tai kelios dienos po kūdikio gimimo ištinkanti emocinė krizė, kuri gali būti labai sudėtinga. Ir taip jaučiatės pavargusi ir nusiminusi, prie to prisideda nelinksmi ir neretai gąsdinantys jaunos mamos išgyvenami bejėgiškumo, nesaugumo, vienišumo, įgūdžių trūkumo jausmai ir su jais susijęs kaltės jausmas. Atsiranda nuotaikų kaita, kurią lydi ašaros, liūdesys, jautrumas, nervingumas ir apgailestavimas.
Ką galite padaryti? Jums reikia artimo žmogaus, su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo mintimis ir jausmais, kuris padėtų jums atlikti kasdienius darbus. Svarbu leisti sau išsiverkti. Taip pat padeda ir laikas. Hormonų revoliucija jūsų kūne praeis ir taps lengviau į šią naują situaciją žiūrėti optimistiškai.
Tačiau jei šis slegiantis jausmas išlieka, stiprėja ar sukelia jums labai daug nerimo, nieko nelaukite ir kreipkitės į psichologą. Pirmosios jūsų kūdikio gyvenimo savaitės niekada nesugrįš, tad būtų labai gaila jas iššvaistyti palūžus.
Miegojimas kartu su kūdikiu turi aršių kritikų ir oponentų. Ar migdote kūdikį jo kambaryje, ar statote jo lovelę savo miegamajame, ar miegate toje pačioje lovoje su kūdikiu, jūsų pasirinkimas turės pasekmių ...
Skyrybos yra skaudžiausios, kai besiskiriantys asmenys yra ne tik sutuoktiniai, bet ir tėvai. Neįmanoma išsiskirti taip, kad vaikui tai neturėtų įtakos. Tačiau kartu jūs galite padaryti viską, kas įmanoma, kad ...
Daugelis sutiktų su teiginiu, kad kol vaikas sulaukia amžiaus, nuo kurio galima lankyti darželį, geriausia jam augti namie su mama ir tėčiu. Tačiau ne visi tėvai gali ir nori trejus metus nedirbti. Kam tokiu atveju ...
