Vanduo, sultys, gaivieji gėrimai? Ko ir kokį kiekį per dieną turėtumėte duoti gerti savo kūdikiui? Kokie su nepakankamu išgertų skysčių kiekiu susiję ženklai įspėja apie rimtą pavojų? Kas kūdikiui sveika, o ko apskritai neturėtumėte jam duoti? Atsakymus ir šiuos klausimus rasite šiame straipsnyje.
Niekam nereikia priminti, kad mūsų organizmo aprūpinimas skysčiais yra toks pat svarbus, kaip ir valgymas. Na, yra teigiančių, kad tai netgi svarbiau. Turite gerti – atrodo paprasta. Tačiau tėvai kiekvieną dieną susiduria su svarbia užduotimi – užtikrinti, kad jų kūdikio kasdienėje mityboje būtų tinkamas skysčių kiekis. Tik tokiu atveju jie sukuria kūdikiui optimalias sąlygas vystytis ir žaisti, gerai jaustis ir būti sveikam. Čia rasite informacijos apie tai, ko, kiek ir kaip turėtumėte duoti gerti kūdikiui.
Vanduo yra pagrindinė žmogaus organizmo sudedamoji dalis, o kasdien pasikeičia apie 4–6 % organizmo skysčių. Skysčiai išsiskiria su šlapimu, prakaitu, ašaromis, seilėmis ir kvėpuojant. Šis skysčių praradimas turi būti atstatytas viršijant prarastų skysčių kiekį.
Organizmo poreikis gauti skysčių matuojamas atsižvelgiant į jo svorį kilogramais. Jis apskaičiuojamas taip: 100 ml skysčių kiekvienam iš pirmųjų 10 kūdikio svorio kilogramų, o kiekvienam paskesniam – po 50 ml. Šie skaičiai turėtų būti laikomi orientaciniais, kadangi labai svarbios ir kitos aplinkybės. Pavyzdžiui, žaidžiant, mankštinantis, per karščius, karščiuojant ir pan., kūdikio organizmui reikia daugiau skysčių, nei pagal pirmiau nurodytą taisyklę apskaičiuotas įprastas poreikis.
Skysčiai nėra tik vanduo ar kiti gėrimai, jų taip pat yra sriuboje, vaisiuose, daržovėse, dribsniuose, jogurte ar kefyre.
Pagal šiuo metu galiojančias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų organizacijų gaires, krūtimi maitinamiems kūdikiams iki šeštojo jų gyvenimo mėnesio pabaigos papildomai gerti nereikia. Jiems motinos pienas yra ir gėrimas (vadinamasis pirminis pienas), ir sotus maistas (vadinamasis galinis pienas ir pienas naktį). Tačiau, vėlgi, viskas priklauso nuo kūdikio ir nuo situacijos. Jeigu tai yra būtina arba tada, kai organizmas praranda daugiau vandens, kūdikiui duoti žįsti, kad atsigertų, reikėtų dažniau, nei įprasta, o jeigu kyla dehidratacijos pavojus, nieko blogo duoti jam atsigerti virinto vandens iš puodelio.
Maitinami iš buteliuko kūdikiai turėtų gauti pieno mišinį iki ketvirtojo mėnesio pabaigos. Tačiau privaloma atminti, kad nepaisant visų gamintojų pastangų padaryti šį pieną kiek įmanoma panašesnį į motinos pieną, jis yra tirštesnis ir kartais nevisiškai numalšina kūdikio troškulį, ypač tais atvejais, kai organizmas praranda daugiau skysčių. Nerekomenduojame keisti gamintojo rekomenduojamų vandens ir pieno mišinio miltelių proporcijų, nes tai gali sukelti pilvo skausmą ar dieglius. Iš buteliuko maitinamam kūdikiui galima duoti gerti papildomai, ypač per karščius, taigi, tarp maitinimų pieno mišiniu, duokite jam kitų skysčių, pageidautina, vandens.
Nors tikimės, kad jums to neprireiks, norime jums priminti nerimą keliančius ženklus, rodančius, kad jūsų vaikui gali prasidėti arba prasidėjo dehidratacija.
Sausos ir suskilinėjusios lūpos,
įdubęs momenėlis,
retesnis šlapinimasis (mažiau šlapių sauskelnių),
pakitusi šlapimo spalva ir kvapas: tamsiai geltona spalva, intensyvus rūgštus kvapas,
sausa, mažiau elastinga oda,
alpimas.
Geriausias gėrimas, kurį galite duoti bet kokio amžiaus vaikui, yra vanduo. Negazuotas šaltinio vanduo, mažiausiems vaikams turi būti duodamas virintas. Renkantis vandenį, aptarkite savo pasirinkimą su sveikatos priežiūros specialistais ar pasitikrinkite atitinkamose vartotojų ir tėvystės interneto svetainėse ar forumuose.
Vandens nauda arba kodėl reikėtų jo duoti vaikams:
jis labai gerai įsisavinamas, todėl greitai ir veiksmingai numalšina troškulį,
jame nėra cukraus, konservantų, dirbtinių dažiklių (būkite atsargūs su aromatizuotu vandeniu, nes jis tik vadinamas vandeniu),
jis neutralus, nerūgština skrandžio,
jis iš organizmo pašalina toksinus,
jis kontroliuoja kraujospūdį ir kūno temperatūrą,
jis yra būtinas tinkamam metabolizmui, todėl saugo nuo nutukimo.
Taigi, kada galite pradėti duoti šį gėrimą? Nuo pat pirmų dienų! Vanduo yra neutralus, jis nesukelia alergijų, nedaro poveikio mėgstamam skoniui taip, kaip kūdikiams, nuo gimimo gaunantiems saldintų arbatų, gliukozės ar sulčių. Tokie vaikai ir paaugę renkasi gerti tik saldžius gėrimus.
Verta paminėti ir tai, kad vanduo nepalieka dėmių, todėl idealiai tinka mokant vaiką gerti iš atviro puodelio, nes mums nereikia jaudintis dėl apsiliejimo, apsitaškymo ir kitų traukos dėsnio eksperimentų :)
Pirmaisiais kūdikio metais, pienas, kuris yra vienas iš pagrindinių kalcio ir baltymų šaltinių, yra labai svarbus vaiko mitybos komponentas. Kūdikiams, kurių „draugystė“ su krūtimi baigėsi, rekomenduojama pagal amžių tinkamą pieno mišinį gerti iki trečiųjų gyvenimo metų. Kol kas karvės pienui per anksti, tačiau kūdikiui sulaukus vienerių, galite į jo mitybą įtraukti nedidelį kiekį kefyro, natūralaus jogurto, pasukų ar kietojo sūrio.
Sultys į krūtimi žindomų kūdikių mitybą įtraukiamos nuo septintojo mėnesio, o į pieno mišiniu maitinamų kūdikių mitybą – nuo penktojo mėnesio. Jas įtraukti derėtų laikantis kūdikio mitybos plėtros principų – atsargiai, mažomis dozėmis ir, pageidautina, pradedant nuo vieno ingrediento sulčių.
Be abejonės, geriausia būtų patiems spausti sultis iš ekologiškai užaugintų vaisių. Būtent tai mes labai rekomenduojame. O jeigu sultis perkate, skaitykite etiketes – sudedamąsias dalis ir pavadinimus – nektarai ar sulčių gėrimai nėra sultys. Taip pat ieškokite užrašo „dietinis maisto produktas, skirtas specialiai kūdikiui ir mažų vaikų mitybai“, tuomet galėsite būti tikri, kad tokios sultys tinka mažiems vaikams. Sultyse neturėtų būti pridėtinio cukraus sacharozės, gliukozės ar fruktozės sirupo pavidalu.
Turėtumėte prisiminti, kad vyresnio amžiaus vaikams sultys yra viena iš 5 rekomenduojamų vaisių porcijų. Pakanka vienos stiklinės sulčių. Per didelis sulčių kiekis mityboje gali turėti įtakos vaiko apetitui ir sukelti ėduonį.
Deja, bet senasis gerasis kompotas, kurį rekomenduoja ir kuriuo vaišina močiutės, neturi tiek daug vitaminų kaip vaisiai ar sultys, nes verdant jį vitaminai prarandami. Vis dėlto, tai puikus mitybą paįvairinantis gėrimas. Norėdami gauti vitaminų atidėkite šiek tiek kompotui paruoštų vaisių ir išspauskite iš jų sultis, o kompotui atvėsus sumaišykite abu gėrimus santykiu 1:1.
Arbata gali būti įtraukta į vaiko valgiaraštį tik su sąlyga, jeigu tai nėra juodoji, raudonoji (žalioji ir baltoji arbata taip pat nerekomenduojamos), granuliuota ar cukrumi saldinta arbata. Todėl rekomenduojame žolelių arba, šiek tiek vyresniems vaikams, vaisines arbatas.
Atsargiai vartojant, žolelių arbatą, kaip specialios paskirties gėrimą, kuriame atsiskleidžia natūralios medicinos nauda, galima girdyti net mažiems kūdikiams. Pankolių, ramunėlių ir mėtų arbatos puikiai tinka nuo dieglių, liepžiedžių, aviečių ar erškėtuogių – nuo peršalimo, o melisų – nusiraminimui. Galite užplikyti arbatą iš maišelio ir atitinkamai ją atskiesti prieš duodami kūdikiui. Rinkoje esančiose granuliuotose arbatose vaikams yra labai daug nepageidaujamo cukraus.
juodosios arbatos (yra kofeino),
kavos (yra kofeino),
gazuotų gėrimų (yra natrio benzenkarboksilato, cukraus, per daug kalorijų),
granuliuota arbata (yra cukraus, konservantų).
Košės yra labai svarbi jūsų mažylio mitybos dalis. Jos aprūpina kūdikio organizmą tokiais tinkamam jo vystymuisi reikalingais komponentais, kaip kalcis, geležis, magnis, ir yra puikus vitaminų, omega-3 rūgščių ...
Sakoma, kad dar negimė toks vaikas, kuris nevalgytų. Kiekvienas iš mūsų ateina į šį pasaulį, turėdamas natūralų išlikimo instinktą, kuriam būtinas valgymas. Tačiau, jeigu jūsų kūdikis pradėjo prastai valgyti, ...
Ateina toks momentas, kai vien motinos pieno kūdikiui nebepakanka. Čia rasite patarimų, kaip ir kada reikėtų į kūdikio mitybą įtraukti naujų komponentų.
Paskaitykite, kaip mityba gali padėti sustiprinti kūdikio imunitetą, kad jokios ligos netrukdytų jūsų planams aktyviai leisti laiko lauke.
