Krūtį žindantis kūdikis stimuliuoja oksitocino gamybą – tai hormonas, atsakingas už pieno tekėjimą ir jo judėjimą pieno latakais.
Oksitocinas skatina lygiųjų raumenų, supančių pieną gaminančias alveoles ir latakus, susitraukimą, kad iš jų tekėtų pienas. Šį susitraukimą galite jausti kaip krūtų dilgčiojimą, sukietėjimą ar įsitempimą. Kai kurioms moterims šis jausmas patinka, kitoms jis nemalonus ar net skausmingas. Taip pat yra moterų, kurios nejaučia oksitocino spazmų (dar vadinamų pieno tekėjimo refleksu).
Oksitocino spazmai prasideda po kelių ar keliolikos sekundžių nuo žindymo pradžios ir greitai baigiasi. Juos gali sukelti ne tik žindantis kūdikis, bet ir kūdikio vaizdas, jo verksmas ar net galvojimas apie žindymą ar kūdikį. Krūtis įsitempia ir pienas ima tekėti (ne visada).
Nereikia nieko daryti: oksitocino spazmai yra natūrali ir būtina žindymo dalis, nes be oksitocino pienas netekėtų. Kaip jūs jaučiate oksitocino sukeliamus susitraukimus, yra asmeninis jūsų laktacijos bruožas. Įprastai jie stipresni, kai krūtis pilna, būtent todėl skausmas didesnis susidarius pieno stazei ar mastitui, taip pat krūtims gaminant per daug pieno. Čia galite paskaityti, kaip susidoroti su šiomis situacijomis: „Pieno stazė“, „Mastitas“, „Pienas teka per greitai“, „Krūtų pilnumas“.
