Pirmiausia papasakosime, kas nutinka, kai pienas teka per greitai.
Krūtį apžiojęs kūdikis po pirmųjų greitų žindimo judesių pradeda žįsti tolygiai ir lėtai, o pienas teka taip stipriai ir greitai, kad kūdikis vos spėja jį ryti arba nespėja, paleidžia krūtį ir ima verkti. Atkaklesni kūdikiai nepaleidžia krūties, tiesiog apžioja ją ne taip giliai, ir per burnos kampe atsiradusį tarpą pieno perteklius bėga lauk.
Žinoma, nepakankamai giliai apžiota krūtis – neišvengiamos problemos: dėl netinkamų kūdikio žindimo judesių pažeidžiami speneliai, o laktacija stimuliuojama nepakankamai, tad pieno ima vis mažėti. Mažėjant pieno kiekiui, kūdikis negauna pakankamai maisto: dažnai verkia, nervinasi, tampa nekantrus, o kai iš nevilties pasiūlote jam buteliuką, jis džiugiai jį griebia ir pradeda atsisakyti krūties.
Per greitai tekantis pienas taip pat gali sukelti ir pilvo problemų – dieglius ar atpylinėjimą. Greitai, nervingai ir negiliai žįsdamas kūdikis priryja daug oro, kuris kaupiasi žarnyne.
Pienas gali labai greitai tekėti tada, kai gaminamas pieno perteklius. Tokiu laikotarpiu krūtys pagamina daugiau pieno nei kūdikis gali suvalgyti (pasiūla viršija paklausą). Kada taip nutinka? Dažnai krūtų pilnumo laikotarpiu, 2–6 dieną po gimdymo, ir visada, kai pasikeičia žindymo dažnumas, prie kurio krūtys įpratusios. Įprastai tokios situacijos patiriamos, kai:
kūdikis įprastu valgymo laiku miega;
kūdikis pirmą kartą išmiega visą naktį;
pradedate primaitinti kūdikį papildomais gėrimais ar maistu, ir jis ima rečiau prašyti krūties;
pradedate kūdikiui duoti naujo maisto ir rečiau žindote;
vystosi arba jau prasidėjo infekcija ir sumažėja kūdikio apetitas (jis žinda rečiau ir trumpiau);
kūdikiui skausmingai dygsta dantys ir jis atsisako žįsti;
jūs grįžote į darbą;
nutraukėte žindymą.
Tačiau kartais rasti greito pieno tekėjimo priežastį nepavyksta, nes jos paprasčiausiai nėra. Greitas pieno tekėjimas gali būti asmeninis jūsų laktacijos bruožas, nepriklausantis nei nuo žindymo etapo, nei nuo kūdikio žindimo technikos.
Kai greitas pieno tekėjimas sukelia problemų jums arba kūdikiui, galite išbandyti šiuos patarimus:
Pasistenkite užtikrinti, kad kūdikis reguliariai ištuštintų krūtį. Neleiskite krūtims persipildyti, nes tada „pieno fontanai“ dažnesni.
Leiskite pirmajai labai stipriai pieno čiurkšlei susigerti į vystyklą ar liemenėlės įklotą ir priglauskite kūdikį prie krūties, kai pieno srovė susilpnėja. Šis metodas veiksmingas, jei kūdikis nėra peralkęs ir kantriai palaukia maitinimo.
Galite prieš pat žindydama nusitraukti šiek tiek pieno, kad krūtis suminkštėtų ir praleistumėte pirmąją greito tekėjimo stadiją.
Žindykite gulėdama ant nugaros, kūdikį laikydama sau ant pilvo, kad jis žįstų pieną iš viršaus. Tokiu būdu pašalinate užspringimo riziką. „Aukštyn“ tekantis pienas teka lėčiau.
Jei kūdikiui skauda pilvelį ir jis verkia, nes nervingai ar labai godžiai valgydamas prisirijo per daug oro, pakelkite jį atsirūgti: paguldykite kūdikį pilvu žemyn sau ant kojų arba laikykite jį priglaudusi prie peties (taip laikydama naujagimį ar mažą kūdikį, prilaikykite jo galvą), švelniai spausdama pilvuką. Kūdikiui atsirūgus, vėl priglauskite jį prie krūties. Kai reikia, vieno maitinimo metu galite atrūginti kūdikį net kelis kartus.
Kūdikis gali pradėti sieti krūtį su diskomfortu dėl per greitai tekančio pieno rijimo. Patarimų, kaip įtikinti kūdikį žįsti, galite rasti skyriuje „Kūdikis atsisako žįsti krūtį“.
Jei negiliai apžiodamas krūtį kūdikis nevisiškai ją ištuština ir susidaro pieno stazė, pasinaudokite skyriuje „Pieno stazė“ pateiktais patarimais.
Greitas pieno tekėjimas nėra anomalija ir tikrai nėra kontraindikacija žindymui. Su per greitu pieno tekėjimu susijusios problemos (kurių gali pasitaikyti, bet nebūtinai taip nutiks!) įprastai yra laikinos ir labiausiai būdingos naujagimiams ir mažesniems kūdikiams. Vyresni kūdikiai įprastai gan lengvai su jomis susitvarko. O jei problema susijusi su laikina pieno pertekliaus gamyba, ji praeis net nespėjusi tapti rimta problema.
