Tai dažniausia priežastis, dėl kurios nusprendžiama atjunkyti kūdikį ar papildomai jį primaitinti pieno mišiniu. Tačiau išties ši problema neegzistuoja...
Laktacija prasideda jau šešioliktąją nėštumo savaitę. Gimdymas ir žindantis kūdikis yra pakankami signalai, kad laktacija prasidėtų tinkamai. Vėliau laktacijos „mašina“ važiuoja savaime: žįsdamas kūdikis stimuliuoja hipofizę gaminti reikiamus hormonus, šie hormonai kontroliuoja pieno gamybą ir tėkmę, mobilizuojančią kūdikį žįsti, o žįsdamas kūdikis siunčia signalą smegenims išskirti prolaktiną, kuris atsakingas už pieno gamybą, ir taip toliau. Trumpai: žindančio kūdikio pakanka, kad gamintųsi pienas – visada šviežias, visada laiku ir be jokių apribojimų. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai laktacijai trukdoma veiksmingai funkcionuoti. Tačiau šias problemas įmanoma išspręsti.
Pirmiausia norime paaiškinti, kaip atsiranda įtarimai, kad kūdikiui nepakanka pieno. Pateikiame sąrašą dalykų, dėl kurių visai neverta nerimauti:
Kartais kalti aplink jus esantys žmonės. Deja, vis dar gajūs įsitikinimai apie žindymui per mažas krūtis arba kad, norėdama turėti pakankamai pieno, moteris privalo gerti karvės pieną ir pan. Mamos, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, neretai įtikinėjamos, kad laktacija prasideda tik po gimdymo natūraliais takais. Netikėkite tokiomis kalbomis. Krūtų dydis praktiškai neturi reikšmės – jei tuo abejojate, paskaitykite, ką žindančios mamos rašo forumuose. Be to, nėra jokio ryšio tarp pieno gėrimo ir pieno gamybos (ar karvė geria pieną, kad gamintų savąjį?). Galite sėkmingai žindyti po Cezario pjūvio operacijos, svarbu po gimdymo priglausti kūdikį prie krūties kaip įmanoma greičiau, kad jis stimuliuotų laktaciją (juk viskas paruošta jau nuo šešioliktos nėštumo savaitės!).
Po gimdymo iš krūties tekantis pienas vadinamas priešpieniu – pirmuoju pienu. Jis geltonos spalvos ir labiau varva nei teka – tai gali kelti nerimą naujoms mamoms. Nesijaudinkite: viskas taip, kaip turi būti! Priešpienis visada taip atrodo, ir nors jo gaminasi mažai, tiek pakanka patenkinti pirmosiomis dienomis labai nedidelius naujagimio poreikius.
Kartais žindančios mamos jaudinasi, kad krūtys (kurios pirmosiomis savaitėmis yra akivaizdžiai pilnos pieno) laikui bėgant suminkštėja. Ar tai reiškia, kad jos tuščios? Ne! Įprastai minkštos krūtys yra geras ženklas, reiškiantis, kad laktacija stabili ir veikia tinkamai. Praėjus kelioms savaitėms nuo žindymo pradžios, krūtys prisitaiko prie kūdikio ritmo ir poreikių, tad nekaupia pieno „pasiūlos“ pertekliaus, bet gamina jį pagal esamą poreikį. Pieno gamyba krūtyje veikia lyg užsakymas greitojo maisto restorane: užsakymas įvykdomas iš karto, kai pranešama apie poreikį. Taikomas griežto tiekimo pagal poreikį principas. Tad minkštos krūtys nereiškia, kad jose nėra pieno – jo atsiras, kai kūdikis pradės žįsti.
Kai kurios žindančios mamos, norėdamos patikrinti, ar krūtyse yra pieno, bando jį nutraukti, o kai išteka tik nedidelis kiekis ar išvis nieko, jos jaudinasi, kad pienas baigėsi. Žindančio kūdikio judesiai visiškai neprimena pieno traukimo rankomis. Nesijaudinkite: tai, kad jums pavyksta nutraukti tik nedidelį kiekį pieno, nereiškia, kad jo trūksta. Teisingai žįsdamas kūdikis iš jūsų krūties ištrauks tiek pieno, kiek jam reikia.
Laktacija pradeda tinkamai veikti antrąją ar trečiąją dieną po gimdymo. Iki tol jums gali atrodyti, kad krūtyse yra labai mažai pieno, bet jo tikrai pakanka patenkinti vaiko poreikiams. Kaip įmanoma dažniau glauskite kūdikį prie krūties ir stenkitės neriboti laiko, kurį jis praleidžia žįsdamas. Leiskite jam valgyti taip dažnai ir tiek daug, kiek jam norisi, ir jis tikrai „užkurs“ laktaciją.
Naujagimiai žinda labai dažnai ir ilgai. Nustebusios ir pavargusios mamos gali padaryti klaidingas išvadas, kad kūdikis nepasisotina, tad nori žįsti vis daugiau ir daugiau... Tačiau ši situacija yra visiškai normali, gal net numatyta gamtos. Naujagimis turi daug žįsti, kad gautų pieno. Intensyviai žįsdamas jis nustato tinkamą laktacijos lygį. Be to, žindymas, ypač mažų kūdikėlių, turi kitas funkcijas: užtikrina mamos artumą, suteikia saugumo ir pagalbos jausmą šiame naujame keistame pasaulyje, taip pat suteikia viską, ko reikia sveikam vystymuisi.
Kartais krūtys išties gamina mažiau pieno. Tokiu atveju reikia kuo greičiau surasti to priežastį ir ją pašalinti, priešingu atveju pieno kiekis mažės ir toliau. Štai sąrašas dalykų, į kuriuos turite atkreipti dėmesį:
Papildomų gėrimų davimas kūdikiui ir / ar primaitinimas pieno mišiniu
Kai maitinate kūdikį dar kuo nors be motinos pieno, sumažinate žindymo dažnumą. Kūdikis „praneša“ apie savo pieno poreikį rečiau, todėl pieno gamyba krūtyse sumažėja. Nepamirškite, kad čia galioja „paklausos ir pasiūlos“ principas: kuo mažiau žindote, tuo mažiau pieno turite.
Kūdikis neteisingai apžioja krūtį ir žinda
Kūdikis, kuris nepakankamai giliai apžioja krūtį (jo burnoje yra tik spenelis), neištraukia tiek pieno, kiek jam reikia, nes nemasažuoja areolės liežuviu, tad krūtis nėra pakankamai ištuštinama ar stimuliuojama. To rezultatas – skausminga pieno stazė ir sumažėjusi pieno gamyba.
Plokšti ar įtraukti speneliai
Kai jūsų speneliai plokšti ar įtraukti, kūdikiui gali kilti (bet nebūtinai kils) problemų teisingai apžiojant krūtį. Peržiūrėkite skyriuje „Plokšti speneliai“ pateiktus patarimus.
Nustojimas žindyti naktį
Naujagimiai ir maži kūdikiai turėtų būti maitinami ir nakties metu, kad nesumažėtų prolaktino lygis. Tai nereiškia, kad turite kas 2–3 valandas žadinti kūdikį, tačiau pertrauka tarp maitinimų neturėtų būti ilgesnė kaip 5–6 valandos. Įprastai tokie naktiniai maitinimai vyksta jums pusiau miegat, tad, kai kūdikis pasisotina, galite miegoti toliau.
Žindymas nustatytu laiku
Turėtumėte žindyti pagal poreikį, o kai kūdikis retai prašo krūties ar išvis jos neprašo, nepamirškite reguliariai pasiūlyti jam krūtį (bent 8 kartus per 24 valandas), kitaip krūtis negaus informacijos apie esamą pieno poreikį. Pieno gamyba prisitaikys prie retesnio žindymo, tad kūdikis gaus mažiau pieno.
Rūkymas
Nikotinas gali sumažinti pieno gamybą, be to, jo patenka į pieną ir jis daro poveikį kūdikiui.
Kai kurių vaistų vartojimas
Kartais mama serga ir turi vartoti laktaciją slopinančius vaistus. Jei taip nutiko jums, aptarkite su gydytoju gydymo poveikį žindymui.
Mamos stresas ir nuovargis
Kai mama pavargusi ar nervinga, pienas teka lėčiau. Taip nutinka dėl to, kad stresas ir nuovargis slopina oksitocino, kontroliuojančio tinkamą pieno tekėjimą, gamybą. Tokiu atveju pieno yra, tačiau jis nebėga iš krūties, alkanas kūdikis pyksta, o mama galvoja, kad pienas baigiasi (taip pat perskaitykite skyrių „Pieno stazė“).
Gimdoje likusios placentos dalys
Gimdoje likę placentos gabalėliai blokuoja prolaktino gamybą. Prolaktinas yra hormonas, atsakingas už tai, kad gamintųsi pienas. Tačiau taip nutinka ypač retai ir tik pogimdyminiu laikotarpiu! Jei norite įsitikinti, kad jums taip nėra, pasitarkite su savo ginekologu.
Daugelis laktacijos patarėjų sako, kad „pienas gaminasi galvoje". Ir tai yra tiesa. Tai, ką mąstote ir jaučiate žindydama, yra svarbu. Kai tikrai norite žindyti, įveiksite visas kliūtis, todėl pradėkite nuo pozityvaus mąstymo.
Jei kažkas jus neramina, negalvokite apie blogiausią variantą. Išlikite rami, patikrinkite, ar kūdikis teisingai apžioja ir žinda krūtį, ir pasirinkite jums abiems patogią žindymo padėtį. Patarimų galite rasti šiuose skyriuose: „Kūdikis neteisingai apžioja ir žinda krūtį“, „Kaip teisingai paduoti kūdikiui krūtį“ ir „Žindymo padėtys“.
Maitinkite pagal poreikį, kad kūdikis valgytų tiek, kiek jam reikia, ir pagal savo poreikius stimuliuotų laktaciją.
Jei jūsų kūdikis daug miega, užtikrinkite, kad jis žįstų ne mažiau kaip 8 kartus per 24 valandas (tai svarbu tiek jūsų kūdikiui, tiek laktacijai tinkamai veikti).
Pirmuosius šešis kūdikio gyvenimo mėnesius neduokite jam jokio papildomo maisto ar gėrimų (žr. skyrių „Kūdikiui labiau patinka buteliukas“).
Neatsisakykite naktinių maitinimų (naktį bent vieną kartą pamaitinkite kūdikį). Jei vargina kėlimasis, apsvarstykite galimybę miegoti vienoje lovoje. Nemažai mamų taip elgiasi: tokiu būdu naktiniai maitinimai vargina daug mažiau.
Rūpinkitės savimi! Gerai maitinkitės, pasistenkite pailsėti ir raskite būtų atsipalaiduoti. Nedvejodama prašykite pagalbos, kai jaučiatės pavargusi ir be nuotaikos.
Kai pagrindinė problema yra ne pieno trūkumas, bet blokuojamas jo tekėjimas (o poilsis ir rami aplinka nelabai padeda), galite paprašyti, kad gydytojas paskirtų jums oksitocino. Tokiais atvejais naudojamas skystas oksitocino tirpalas (tinkamas injekcijoms), kuriuo reikia sudrėkinti marlės gabalėlius ir juos įsidėti į nosį likus maždaug 5 minutėms iki žindymo ar pieno traukimo. Tai skatina spontaninį pieno tekėjimo refleksą. Nereikėtų jo vartoti daugiau nei kelis kartus ar nepasitarus su gydytoju arba laktacijos konsultantu.
Gerkite laktaciją stimuliuojančias žolelių arbatas.
Kai kūdikis prastai žinda ir, nepaisant jūsų pastangų, jam nepavyksta teisingai apžioti krūties, traukite pieną rankomis ar pientraukiu, kad palaikytumėte laktaciją. Pasistenkite sumaitinti kūdikiui nutrauktą pieną (ar, jei reikia, pieno mišinį) tokiu būdu, kuris netrukdo natūraliam žindimo ritmui.
Jei grįžote į darbą ir norite, kad, kol jūsų nėra, kūdikis gertų jūsų pieną (o jūs išlaikytumėte laktaciją), turite traukti pieną darbe (pertraukos turėtų būti ne ilgesnės kaip keturios valandos).
Dėl visų žindymo metu vartojamų vaistų pasitarkite su gydytoju. Jei jums išrašomi nauji vaistai, visada priminkite gydytojui, kad maitinate krūtimi.
Žinoma! Tik dažnas ir pakankamai ilgas krūties žindimas stimuliuoja ir palaiko laktaciją. Ypatingais atvejais, kai kūdikis negali žįsti krūties, bet jūs norite jį maitinti savo pienu, reguliariai traukite pieną ir sumaitinkite jį kūdikiui.
