Jei kūdikiui žindant jaučiate spenelių skausmą, turbūt sunkiai patikėsite, kad žindymas gali būti malonus ne tik mažajam užkandžiautojui, bet ir jo mamai. Tačiau, nors ir taip dažnai pasitaiko krūtimi maitinančioms mamoms, skausmingi speneliai nėra normalu ir reiškia, kad kažkas blogai. Dažniausia šios būklės priežastis – kūdikis neteisingai apžioja spenelį arba netinkamai žinda, arba abi šios priežastys kartu.
Krūtis apžiojama neteisingai, kai į kūdikio burną patenka tik spenelis be areolės. Tada kūdikio apžiojimas nėra pakankamai gilus, o spenelis spaudžiamas dantenomis, nors turėtų būti giliai kūdikio burnoje (šalia minkštojo gomurio), ne prie dantenų. Nepakankamai giliai apžiotas spenelis nuolat trinamas ir kramtomas. Speneliai gali suskilinėti, kraujuoti ir skaudėti tiek žindymo metu, tiek po jo.
Atpažinti, kad kūdikis neteisingai apžioja ir žinda krūtį, galima remiantis šiais požymiais:
iš kūdikio burnos ištraukto spenelio viena pusė yra plokščia (panašiai kaip naujų lūpų dažų galiukas);
speneliai yra pažeisti: skausmingi, suskilinėję, kraujuoja;
kai kūdikis žinda, girdite pliauškėjimą ar čepsėjimą;
kūdikis žįsdamas suspaudžia lūpas;
žįsdamas kūdikis įtraukia žandus ir lūpas;
kūdikio smakras neliečia krūties, jo galva atlošta atgal;
kūdikis nepakankamai privalgo, yra neramus, lėtai auga jo svoris;
krūtyse dažnai susidaro pieno stazės.
Kūdikis gali neteisingai apžioti krūtį dėl įvairių priežasčių.
Prisegtas liežuvio pasaitėlis (ankiloglosija) – kai kūdikis gimsta su prie burnos apačios prisegtu liežuviu, jis negalėjo imituoti krūties žindimo būdamas gimdoje. Dažniausiai neįprastai trumpas pasaitėlis nukerpamas dar gimdykloje, kad kūdikio liežuvis galėtų laisvai judėti jo burnoje. Dėl įgimto čiulpimo reflekso kūdikis žino, ką daryti, kai mama pasiūlo jam krūtį. Tačiau kartais kūdikis žįsdamas judina liežuvį atgal, o atidengtomis dantenomis graužia nepakankamai giliai apžiotą spenelį.
Neįprastai trumpas liežuvio pasaitėlis – gali blokuoti liežuvio judesius ir neleidžia visiškai uždengti apatinių dantenų ir taip apsaugoti spenelį nuo jų spaudimo. Kai kūdikis turi tokią problemą, gali reikėti pakirpti liežuvio pasaitėlį. Tai neskausminga kelias sekundes trunkanti procedūra.
Netinkama žindančios mamos padėtis – reikia ne paduoti krūtį kūdikiui, bet kūdikį priglausti prie krūties. Kai mama paduoda kūdikiui krūtį, lenkiantis virš kūdikio jos nugara sulinksta ir ji sėdi nepatogiai. Tokios padėties neįmanoma išlaikyti ilgai, nes ji nepatogi stuburui, tad žindanti mama stengsis išsitiesti, trauks krūtį iš vaiko burnos, o kūdikio apžiojimas taps nepakankamai gilus. Be to, padėtis, kurioje vaikas turi pasukti galvą, kad pasiektų krūtį, taip pat nepalanki žindymui.
Čiulptuko ar buteliuko naudojimas – dažniausiai tai klaidina kūdikį, nes krūtį kūdikis žinda kitaip nei čiulpdamas čiulptuką ar gerdamas per žinduką. Čiulptuko apatinės dalies nereikia masažuoti liežuviu (nes pienas bet kokiu atveju nebėgs), be to, jį galima suspausti ar sukąsti. Kai žindomam kūdikiui duodamas čiulptukas ar buteliukas su netinkamu žinduku, jis gali ne taip švelniai elgtis su krūtimi ir pažeisti spenelį.
Krūties kišimas į nevisiškai pražiotą kūdikio burną – taip galite pažeisti spenelį, be to, į kūdikio burną patenka tik spenelis be areolės.
Žįsdamas kūdikis jaučia skausmą – kai kuriais atvejais kūdikis apžioja spenelį nepakankamai giliai ar netinkamai jį žinda (arba išvis nežinda), nes žįsti jam skauda. Skausmo šaltiniai gali būti įvairūs: skausmingos opos burnoje, skaudanti ausis, skaudžiai dygstantys dantys ar skaudanti gerklė. Užgulta nosis taip pat gali sukelti nepakankamai gilų apžiojimą ir su tuo susijusių žindymo problemų. Taip nutinka, kai kūdikis sloguoja arba dažnai atpylinėja, pienas patenka į jo nosį ir ją užblokuoja.
Kad išgydytumėte skausmingus ar pažeistus spenelius, turite pašalinti problemos priežastį. Išbandykite šiuos patarimus:
Jei kūdikis neteisingai žinda dėl su pasaitėliu susijusių problemų, turite apsilankyti laktacijos klinikoje. Taip pat gali būti reikalingas apsilankymas pas logopedą, kuris patars, kaip stimuliuoti kūdikio liežuvį, kad jo judesiai būtų tinkami.
Pakeiskite žindymo padėtį : patogiai turite jaustis ir jūs, ir kūdikis. Kūdikis turi būti veidu atsisukęs į jūsų krūtį, o ne sukti galvą, kad ją pasiektų.
Neduokite kūdikiui čiulptuko ir nemaitinkite iš buteliuko, kol jis neišmoks teisingai apžioti ir žįsti krūties.
Negrūskite krūties į nevisiškai pražiotą kūdikio burną. (Skaitykite: „Kaip teisingai paduoti kūdikiui krūtį“). Be to, neleiskite kūdikiui įtraukti jūsų krūties lyg spagečių.
Netraukite krūties iš užčiauptos kūdikio burnos. Atsargiai įkiškite laisvos rankos švarų pirštą į kūdikio burnos kampą ir švelniai atskirkite dantenas, kad galėtumėte be skausmo ištraukti krūtį.
Jei kūdikiui apžiojus krūtį jaučiate ilgiau kaip 10 sekundžių trunkantį skausmą, nutraukite žindymą ir pradėkite iš naujo, šį kartą atkreipdama dėmesį į teisingą spenelio apžiojimą (kartu su areole).
Nelaukite, kol kūdikis išalkęs pradės verkti. Labai alkanas kūdikis krūtį griebia labai godžiai ir žinda nervingai.
Jei įtariate, kad kūdikio burnoje yra žaizdelių, jam skauda ausį, gerklę, dygsta dantys arba užgulta nosis ir tai apsunkina žindymą, apsilankykite pas gydytoją.
Kaip gydyti skausmingus, sutrūkinėjusius ar kraujuojančius spenelius:
Po maitinimo išspauskite kelis lašus pieno ant spenelių ir leiskite jiems nudžiūti. Kai įmanoma, palikite krūtis nepridengtas, kad oras galėtų laisvai judėti. Pabūkite be liemenėlės ir palaidinės nors kelias minutes.
Dėvėdama liemenėlę, naudokite įklotus, leidžiančius orui patekti prie pažeistų spenelių, ir venkite tiesioginio žaizdos kontakto su liemenėlės audiniu, prie kurio ji gali prilipti. Galite įsigyti specialius silikoninius įdėklus (orui laidžius krūtų gaubtelius) arba pasigaminti juos iš mažų plastikinių virtuvės sietelių, nuėmusi jų rankenas.
Dėvėkite natūralaus pluošto laisvus, neprigludusius drabužius (liemenėles, palaidines, marškinius).
Jei tepimas savo pienu ir oro vonios nepadeda, galite naudoti vaistinėje parduodamus tepalus. Jų yra įvairiausių rūšių, tad pasitarkite su vaistininku. Nepamirškite, kad tepalas gali jautrinti krūtis ir riboti oro patekimą prie žaizdos, taip stabdydamas jos gijimą. Prieš tepdama tepalą, pasidomėkite, ar prieš maitinant kūdikį jį reikia nuplauti. Net jei tepalo nebūtina nuplauti, nuvalykite viršutinį sluoksnį švaraus audinio gabalėliu, kad kūdikio lūpos neslystų krūties paviršiumi ir dar labiau nesužalotų spenelio.
Prauskite krūtis medetkų nuoviru.
Kai speneliai tokie skausmingi, kad neįmanoma žindyti, likus 20 minučių iki žindymo galite išgerti vaistų nuo skausmo, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar ibuprofeno. Net kai speneliai kraujuoja, vis tiek galite žindyti, kraujas iš žaizdos kūdikiui nepakenks. Kai kūdikis giliai apžioja krūtį ir dantenomis nekandžioja pažeisto spenelio, maitindama neturėtumėte jausti jokio skausmo, tačiau žindymo pradžia, kai kūdikis apžioja krūtį, vis tiek gali būti skausminga.
Kai dėl ypač stipraus skausmo negalite žindyti, kol speneliai užgis, reguliariai traukite pieną pientraukiu ir sugirdykite jį kūdikiui tokiu būdu, kuris netrukdo žindymui.
Jei žaizdos negyja, o jūsų būklė vis blogėja, pasitarkite su gydytoju ar žindymo konsultantu. Gali būti, kad žaizdoje prasidėjo bakterinė ar grybelinė infekcija. (Ką daryti tokiu atveju, galite sužinoti šiuose skyriuose: „Grybelinės infekcijos“, „Bakterinės infekcijos“.) Jei pažeisti speneliai sunkiai gyja, gali susidaryti pieno stazė ar mastitas.
