Mikozės – tai infekcinės ligos, kurias sukelia mikroskopiniai grybeliai, dažniausiai Candida. Dėl jų atsiranda opų kūdikio burnoje ir vystosi spenelių grybelinės infekcijos. Candida grybeliai natūraliai gyvena žmogaus virškinimo trakte, bet kai jų prisidaugina per daug, tai gali sukelti tokias problemas kaip mikozės.
Mikozės simptomai yra niežulys ir baltos apnašos ant skausmingų spenelių. Grybelio pažeista oda parausta, įsitempia, atrodo, kad ji švyti, lengvai trūkinėja ir kraujuoja. Kartais ant spenelio ar areolės matomi balti taškeliai ar guzeliai, kurie nenusitrina. Kūdikiui žindant ir tarp maitinimų žindanti mama krūtyje jaučia diegiantį skausmą. Grybelinę krūties infekciją dažnai lydi makšties grybelinė infekcija.
Jei mama užsikrėtusi grybeliu, infekcija dažniausiai užsikrečia ir kūdikis: mikozė sukelia bėrimą (mažais raudonais taškiukais) aplink lyties organus ir opas burnoje, kurios burnos gleivinėje atrodo kaip baltos dėmelės (ant gomurio, dantenų, liežuvio, skruostų vidinėje pusėje) ir primena pieno likučius, tačiau bandant juos nutrinti ima kraujuoti. Opos nėra pavojingos, bet jos gali kelti skausmą kūdikiui ir apsunkinti žindymą.
Grybelinė spenelių infekcija gali atsirasti, kai:
mama ar kūdikis vartoja antibiotikus (pvz., po Cezario pjūvio operacijos);
kūdikio burnoje yra opų arba aplink kūdikio lytinius organus yra odos mikozė;
mama serga makšties mikoze;
kiti šeimos nariai kenčia nuo mikozės;
netinkamai gydomi suskilinėję, kraujuojantys speneliai (pvz., liečiasi su drėgnais, retai keičiamais, orui nelaidžiais liemenėlės įklotais);
mama serga mastitu;
mama vartoja hormoninę kontracepciją.
Norint sėkmingai įveikti Candida grybelį, svarbu nepamiršti:
Reikia gydyti ir mamą, ir kūdikį, net jei mikozės simptomai pasireiškia tik vienam iš jų. Trumpai tariant, reikia gydyti duetą! Kitu atveju mikozė „migruos“ tarp jūsų ir kūdikio ir vėl pasikartos.
Nistatino tirpalu skalaukite kūdikio burną (dantenas, gomurį, vidinę skruostų pusę, maždaug 3–4 kartus per dieną) ir savo krūtis (spenelį ir areolę) po kiekvieno žindymo. Gydymas nistatinu turėtų trukti nuo 10 iki 14 dienų. Kai kurie gydytojai rekomenduoja vandeninį genciano violetinį tirpalą kūdikio burnai ir mamos krūtims skalauti arba specialius priešgrybelinius tepalus, kuriais tepami speneliai ir areolės. Be to, pažeista kūdikio lyties organų sritis turi būti gydoma tinkamomis priemonėmis, skalaujama krakmolo tirpalu ir sudaromos sąlygos orui laisvai cirkuliuoti.
Įtraukite į savo ir kūdikio mitybą probiotikų, padedančių atkurti tinkamą bakterinę florą.
Laikykitės higienos. Dažnai plaukite rankas (kiekvieną kartą prieš ir po žindymo) ir trumpai kirpkite nagus. Dažnai keiskite mamos ir kūdikio rankšluosčius, apatinius drabužius ir pižamas, skalbkite juos aukštoje temperatūroje ir išlyginkite. Kūdikio žaislai, visi čiulptukai ir maitinimo metu naudojami priedai turi būti dažnai ir kruopščiai plaunami (jei įmanoma, ir nuplikomi).
Gydymo metu nenaudokite kempinių, šluosčių ar pemzos, nes jų viduje kaupiasi ir dauginasi grybelis.
Dažnai keiskite liemenėlės įklotus, kad jie nepermirktų.
Dažnai darykite krūtims „oro vonias“.
Prieš užsidėdama liemenėlę, leiskite krūtims visiškai nudžiūti.
Vadovaudamasi šiais patarimais, per savaitę turėtumėte pastebėti pagerėjimą: dings skausmas ir pradės gyti žaizdos. Jei nejaučiate pagerėjimo, kreipkitės į gydytoją, nes gali būti, kad jums bakterinė infekcija arba mastitas. Taip pat gali būti, kad žaizdoms gyti trukdo netinkama žindymo padėtis ar kūdikis neteisingai apžioja krūtį ir žinda.
Grybelinė infekcija nėra kontraindikacija žindymui, ypač jei gydomi ir mama, ir kūdikis. Jei dėl pažeistų spenelių skausmo žindyti sudėtinga, galite vartoti vaistus nuo skausmo, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar ibuprofeno. Jei ir tai nepadeda, o skausmas žindymo metu tampa nepakeliamas, kol užgis speneliai, traukite pieną pientraukiu. Reguliariai traukiamą pieną sugirdykite kūdikiui tokiu būdu, kuris netrukdo krūties žindimo įgūdžiams (nepamirškite kruopščiai išplauti ir sterilizuoti pientraukio dalių).
