Kartais pasitaiko, kad jūsų kūdikis neužmiega valandų valandas, vėliau prabunda vidury nakties ir jo diena prasideda trečią valandą ryto. Jūs išsekę, jaučiatės bejėgiai ir esate ties palūžimo riba. Negalime jūsų kūdikio priversti miegoti visą naktį, tačiau galime duoti kelis patarimus, kurie padės jūsų kūdikiui kietai miegoti.
Miegas – tai ne tik laikas, kai vaikas atgauna energiją ir jėgas, kad atsibudęs galėtų toliau tyrinėti šį pasaulį, o tėvai galėtų pailsėti ir skirti laiko sau. Turėtumėte žinoti, kad miegant smegenys intensyviai dirba, vystosi, sistemina naują informaciją ir įgytą patirtį. Miegant posmegeninė liauka išskiria augimo hormoną (somatotropiną), kuris reikalingas harmoningam kūno vystymuisi ir augimui.
Kūdikiui reikalingo miego valandų skaičius keičiasi atsižvelgiant į jo amžių ir į jo temperamentą. Vidutiniai skaičiai yra tokia:
naujagimiams – 16–20 valandų per parą
trijų mėnesių amžiaus kūdikiui – 15 valandų per parą
šešių mėnesių amžiaus kūdikiui – 14 valandų per parą
Norime pabrėžti, kad pirmiau nurodyti skaičiai yra apytikriai, o kiekvienas kūdikis turi savo miego ir būdravimo įpročius.
Jeigu kūdikis nenori miegoti, nors jau naktis, neįmanoma priversti jo užmigti. Turite tiesiog kantriai jį sūpuoti, dainuoti jam ir laukti, kol jis užmerks akeles. O kai jums jau tikrai visko per daug, nusiraminkite, leiskite kūdikiui žaisti su žaislais, žiūrėti į mobilųjį. Būkite netoliese, tačiau palikite jį žaisti su savo daiktais, nelinksminkite jo. Jūsų nerimastingumas nepadės kūdikiui užmigti, o gali turėti netgi priešingą poveikį.
Vis dėlto, šis naktinis maratonas turėtų paskatinti jus ieškoti, kas sukėlė miego problemas. Pirmiausiai patikrinkite kūdikio sveikatą ir atmeskite skausmą ar karščiavimą.
Atmetę ligą, turėtumėte išnagrinėti toliau nurodytus veiksnius, kurie veikia ramų kūdikio miegą.
Vos gimęs kūdikis neatpažįsta paros laiko. Jis privalo to išmokti. Taigi, nuo pat pirmųjų dienų vertėtų laikytis kelių principų, kurie atskiria dieną nuo nakties.
Dieną nenuleiskite žaliuzių, būkite tylūs, bet venkite kraštutinumų. Jeigu jūsų kūdikis pripras prie visiškos tylos, vėliau jį gali pažadinti pro šalį važiuojantis automobilis ar vonioje leidžiamas vanduo.
Nakties miegą turėtų apibūdinti atitinkami pasiruošimo miegui įpročiai, o kambaryje turėtų būti tylu ir tamsu. Neleiskite kūdikiui priprasti prie naktinės lempos. Parodykite ir paaiškinkite jam, kad naktį būna tamsu. Tačiau, jeigu kūdikiui nepatinka visiška tamsa, galite palikti įjungtą specialią blyškios šviesos naktinę lempą, kišamą į elektros lizdą.
Mažesni kūdikiai dažnai užmiega savo vežimėliuose pasivaikščiojimų metu. Tuomet vaikiška lovelė paliekama tik nakties miegui. Vyresniems vaikams būnant lauke labiau patinka tyrinėti pasaulį, bet pažaidus žaidimų aikštelėje geriau leisti jiems pailsėti lauke, o ne guldyti lovelėje namuose.
Vakaro rutina suformuoja aiškią ribą tarp žaidimų ir miego laiko. Ji sukuria tvarką, pagal kurią vakaras tampa nuspėjamas, ir todėl saugus.
Artėjant miego laikui nežaiskite su vaiku judrių žaidimų. Kasdienis prausimas, masažas, pasakų skaitymas, lopšinių dainavimas ar klausymasis jų drauge padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir pasiruošti miegui. Svarbu, kad visa tai vyktų ramiai, kantriai ir su šypsena.
Čia reikėtų atsižvelgti mažiausiai į du dalykus: dienos miego trukmę ir galimą per didelę kūdikio stimuliaciją.
Paanalizuokite, kiek valandų kūdikis miega dieną, kada jis atsikėlė po paskutinio pogulio. Gali paaiškėti, kad dieną miegant praleistas laikas yra neproporcingai ilgas, o nuo paskutinio pogulio praėjo vos valanda ar truputį daugiau. Tokiu atveju nedelsiant pradėkite keisti kūdikio dienos įpročius. Darykite tai lėtai, sistemingai ir mažais žingsneliais, pakeisdami būdravimo ir miego laiką ne daugiau kaip 15 minučių. Pabandykite popietės pogulį perkelti į vidurdienį.
Kūdikio miegui didelę įtaką turi tai, kas per visą dieną vyko su juo ir aplink jį. Kūdikis negali priimti ir susidoroti su stimulų pertekliumi, jis tampa nervingas, kaprizingas, aikštingas ir gali būti tiesiog per daug susijaudinęs. Todėl vertėtų pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais pasistengti, kad jo gyvenimas vyktų sklandžiai ir pagal pasikartojantį dienos grafiką; taip pat nederėtų jo pervarginti draugų ir šeimos narių apsilankymais, ypač vakarais!
Privalote tinkamai paruošti kambarį, kuriame kūdikis miega.
Vėdinkite kambarį. Žiema nėra pasiteisinimas to nedaryti. Kelioms minutėms atidarykite langą gerokai prieš kūdikiui einant miegoti, kad oras kambaryje būtų gaivus, bet jau šiltas.
Miego metu tinkama miegamojo temperatūra yra 19–20 °C, tai yra, maždaug dviem laipsniais mažiau, nei kambario temperatūra dieną.
Taip pat svarbus pakankamas oro drėgnumas. Pernelyg sausas oras gali išdžiovinti gleivinę, tai gali sukelti dirginimą, o nosies užgulimo jausmas ir kosulys sutrikdo kūdikio miegą.
Tikriausiai nereikia jums priminti, kad tai, kaip paklota lova, veikia ir mažiausiųjų šeimos narių miegą. Tikriausiai, jūs pasirinkote tinkamą čiužinį – nei per kietą, nei per minkštą. Laikotės taisyklės, kad dėl saugumo, tokiam mažam kūdikiui nederėtų miegoti ant pagalvės ar su pliušiniais žaislais.
Taip pat turėtumėte peržiūrėti drabužius, su kuriais kūdikis miega. Jie neturėtų būti nei per daug aptempti, nei pernelyg laisvi. Nuimkite visas etiketes, kurios gali dirginti jautrią kūdikio odelę, pasirinkite drabužius, kuriuose nėra spaudžių ar užtrauktukų tose vietose, kuriose jie gali sužnybti gulinčio kūdikio odelę.
Kai kuriais atvejais vienintelė problema yra surasti jūsų kūdikiui tinkamą apklotą nakčiai. Jis turi atitikti kambario temperatūrą ir specifinius kūdikio poreikius. Kai kurie kūdikiai miegodami energingai juda ir nusispiria antklodę kelis kartus per naktį. Kai kurie mėgsta būti suvynioti į antklodę, o kiti jokiais būdais neleidžia prispausti rankų prie kūnelio. Laimei, apklotų gamintojai siūlo didžiulę gaminių įvairovę. Be tradicinių skirtingo storumo ir svorio stačiakampio formos antklodžių su įvairiais užpildais, taip pat galima rasti miegmaišių, vokų miegui bei storų miegojimo vystyklų. Kol rasite savo kūdikiui tinkamą apklotą, gali prireikti šiek tiek laiko, tačiau tai nenueis veltui.
Kartais kūdikis prabunda vidury nakties. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių – paprastai tai būna alkis, troškulys, poreikis būti su mama, rečiau šlapios sauskelnės. Jeigu žindomas ar iš buteliuko maitinamas kūdikis pradeda dažniau keltis pavalgyti, tai gali būti signalas, kad atėjo laikas praplėsti jo mitybą. Jeigu kūdikis jau gauna papildomo maisto ir vis tiek prabunda alkanas, reikėtų aptarti jo kasdienį valgiaraštį su pediatru.
Pasirūpinkite, kad naktį prabudęs kūdikis visiškai neišsibudintų. Nejunkite ryškios šviesos, judėkite lėtai, ramiai ir tyliai kalbėkitės su kūdikiu arba niūniuokite jam lopšinę.
Saldžių sapnų... :-)
Maisto kandimas būtinas savarankiškam valgymui ir yra nepaprastai svarbus tinkamai kalbos raidai. Suaugusiems šis įgūdis atrodo savaime suprantamas, tačiau kūdikiai privalo jo išmokti.
Mylimos mažos rankytės, kojytės, akutės, ausytės ir nosytė – visas toks mažytis, trapus ir visiškai priklausomas nuo mamos ir tėčio rūpesčio. Jau vien pati mintis apie kūdikio maudymą priverčia pradedančiuosius ...
Per pirmuosius savo metus jūsų kūdikis pasiekia neįtikėtino dydžio progresą. Nuo mažyčio gulinčio nykštuko, kuris dar net nežino, kur yra jo nosytė, iki ganėtinai protingo mažylio, kuris turi labai daug ką ...
Rudens vėsa, temperatūros svyravimai ir drėgmė nėra palankūs kūdikio sveikatai. Kadangi kūdikių imunitetas dar nesusiformavęs, jie pradeda čiaudėti, kosėti ir šnarpšti. Kaip kovoti su peršalimu ir reaguoti ...
