Maisto kandimas būtinas savarankiškam valgymui ir yra nepaprastai svarbus tinkamai kalbos raidai. Suaugusiems šis įgūdis atrodo savaime suprantamas, tačiau kūdikiai privalo jo išmokti. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip padėti savo mažyliui išmokti atkąsti maistą ir kodėl turėtumėte skirti tam dėmesio.
Prieš aptariant, kaip mokyti kūdikį kramtyti maistą, reikia pažymėti, kad tai yra pakankamai ilgas procesas. Todėl kandimo funkcijos, siaurąja prasme, nereikėtų sieti su kūdikystės laikotarpiu. Vaikas išmoksta tinkamai kramtyti maistą būdamas maždaug 2 metų amžiaus
Tai įvairūs maisto smulkinimo proceso etapai. Maisto atkandimas skirtas atskirti dalį maisto. Kramsnojimas yra pirmasis po to einantis etapas (šoninis kramsnojimas – naudojant krūminius dantis), kai kietas maistas paverčiamas sukramtyta mase, kurią galima nuryti. Kramtome tik tokį maistą, kurio negalime sutrinti liežuviu spausdami jį prie kietojo gomurio – būtent taip iš pradžių daro maži vaikai. Kramtymas yra pati sudėtingiausia burnos aparato funkcija, išskyrus kalbėjimą. Jis reikalauja didžiausios raumenų koordinacijos ir daugiausiai maisto apdorojimo laiko. Kramtome tik tuos produktus, kurių nepakanka sukramsnoti (pvz., mėsą, šaltus mėsos užkandžius). Turėtume nepamiršti, kad šiame etape gyvybiškai svarbi yra individuali vaiko sensomotorinė branda. Ji priklauso nuo individualių veiksnių, kūdikio maitinimo praeityje ir mitybos. Vertėtų aktyviai dalyvauti vaikui besimokant šių įgūdžių, pasiūlyti toliau aptartą veiklą, paskatinti, tačiau neversti jo tai daryti, nes mes nenorime išgąsdinti mažylio, sukelti baimės užspringti ar emocinės traumos. Privalote būti kantrūs ir neturėtumėte skubinti šio proceso.
Kalbos raida yra sudėtingas dalykas. Tam reikia girdėti, suprasti ir įsisavinti žodžius. Vėliau vaikui reikia demonstruoti kalbinius gebėjimus, kitaip tariant, ištarti konkrečius garsus, kurie suprantami kaip žmonių kalba. Tam reikia taisyklingai, o kartais tai būna labai sudėtinga, naudotis kalbos padargais, kad būtų sukurta adekvati, suplanuota garsų seka. Šiuos organus mankštinti padeda pirmiausiai kūdikio pieno žindimas iš krūties, kuriame dalyvauja 40 raumenų (įskaitant liežuvį, lūpas, žandikaulius ir skruostus), vėliau mokymasis kramtyti ir atkąsti maistą. Taisyklingai kandant maistą dalyvauja dantenos, dantys, liežuvis, viršutinio ir apatinio žandikaulio kaulai. Tai tie patys organai, kurių tinkamas funkcionavimas yra būtinas tinkamai garsų artikuliacijai, o sutrikęs jų vystymasis prisideda prie kalbos sutrikimų ir netaisyklingo sąkandžio. Visas burnos raumenų kompleksas dalyvauja kandant ir kramtant maistą, o tai yra nuostabus kalbos vystymosi pratimas. Todėl mokydami kūdikį kąsti ir kramtyti maistą, mes tiesiogiai prisidedame prie jo kalbos raidos. Tuomet, kas gi yra sunkiausia maistą kandant, kramsnojant ir kramtant? Koordinacija! Raumenys turi dirbti sinchroniškai, veiksmingai, be to, reikia nemažai lako, kad pakistų maisto tekstūra ir konsistencija (nuo kieto maisto iki sukramtytos masės būsenos) ir maistą būtų galima saugiai nuryti.
Maisto kandimas yra dar vienas maisto valgymo įgūdžių mokymosi žingsnis. Išmokti kąsti neįmanoma be mokymosi nuryti maistą, judinti jį burnoje, saugiai valgyti. Todėl laikas, kai pradedate plėsti kūdikio mitybą, kitaip tariant, laikas, kai pradedate maitinti kūdikį ne tik pienu, o ir kitokiu maistu, gali būti laikomas pirminio mokymosi kąsti pradžia. Laikantis naujausio maitinimosi režimo, glotnios tyrės konsistencijos maistą reikėtų pradėti duoti kūdikiams, kai jie sulaukia 5 ar 6 mėnesių. Šitaip mes pradedame ruošti kūdikį mokytis valgyti taip, kaip suaugusieji.
jis išmoksta liežuviu judinti maistą burnoje,
išmoksta geriau nuryti skysčius (skystos konsistencijos maistą), kurie maitinami kitaip nei valgant iš krūties ar iš buteliuko (arbatiniu šaukšteliu, iš mokomojo puodelio) – tai reiškia, kad vaikas palaipsniui prisitaiko prie vadinamojo „brandaus rijimo“ būdo (priešingo „kūdikio rijimui“ žindymo etape),
išmoksta šaukštu maisto įsidėti į burną,
atpažįsta ir priima įvairios konsistencijos ir tekstūros maistą,
atpažįsta ir pamėgsta įvairaus skonio maistą,
išmoksta kramtymo dantenomis ir smulkinimo judesių (koordinuotų smilkininių žandikaulio sąnarių judesių sekų).
Mažu, tvirtu, siauru ir negilu šaukšteliu pakabiname nedidelį maisto kiekį. Parodome jį kūdikiui ir nešame jam prie burnos. Pamatęs šaukštą, kūdikis paprastai išsižioja. Jeigu jis nesižioja, galite švelniai paliesti jam viršutinę lūpą. Įkišame šaukšto galvutę su visu turiniu kūdikiui į burnytę. Jeigu burna lieka atverta, o viršutinė lūpa nesurenka maisto iš šaukšto, galite šaukštu lengvai spustelėti liežuvio vidurį, tuomet kūdikis sučiaups burną. Jeigu kūdikis stipriai suspaudė šaukštą lūpomis arba sukando jį dantenomis, turite palaukti, kol jis atpalaiduos sukandimą ir tada išimti šaukštą jam iš burnos. Maitinimas šaukštu yra svarbus jūsų kūdikio mokymo valgyti elementas. Šis veiksmas stiprina žiedinius burnos raumenis ir moko kūdikį teisingai naudotis liežuviu. Šaukšteliu patarime maitinti tyrės, putėsių ar kremo pavidalo maistą. Valgant tokio pavidalo maistą, būtina, kad liežuvis ir kiti burnos raumenys tinkamai dirbtų, o maistas saugiai patektų į stemplę.
Tai dar vienas įgūdis, padėsiantis jūsų kūdikiui lengviau kąsti maistą. Geriant iš atviro puodelio išsivysto tinkama burnos raumenų veikla – abi lūpos, skruostai ir kiti veido raumenys dirba, kad išlaikytų tarpą tarp puodelio ir sučiauptų lūpų, išpiltų skystį taip, kad tik maža jo dalis patektų į burną ir kūdikis neužspringtų. Dar vienas labai svarbus dalykas yra tai, kad gėrimas iš atviro puodelio moko kūdikį kontroliuoti rijimą, kvėpavimą ir yra svarbus mokymosi save kontroliuoti elementas. Jeigu jūsų kūdikis springsta gerdamas iš atviro puodelio, iš pradžių galite naudoti „LOVI 360°“ puodelį, iš kurio kūdikis geria skystį kaip iš puodelio, tačiau gali kontroliuoti skysčio srovę savo čiulpimo jėga.
Tam, kad pradėtų mokytis kąsti maistą, jūsų kūdikiui nebūtina turėti visų dantų. Maistui atkąsti puikiai tinka dantenos. Iš pradžių kūdikis trins maistą, spausdamas liežuvį į kietąjį gomurį. Netrukus po to susiformuos kramtymo ir smulkinimo judesiai. Tačiau, kad taip atsitiktų, kūdikiui reikia suteikti galimybę susikurti savo patirtį. Tinkamiausias metas tam yra tada, kai jau imate įvairinti savo mažylio mitybą. Gerai pradėti nuo kukurūzų dribsnių, kurie ištirpsta burnoje ir rizika užspringti yra minimali. Vėliau galite savo kūdikiui duoti virtų daržovių, pavyzdžiui, brokolių, morkų, arba vaisių, pavyzdžiui, minkštos kriaušės, gabalėlių, kuriuos kūdikis galės lengvai sutrinti dantenomis. Be abejonės, kūdikiui valgant, jį visuomet turėtų dėmesingai prižiūrėti suaugęs žmogus.
Kai jūsų kūdikis sulaukia apytiksliai 7–8 mėnesių, o mokymasis valgyti šaukštu yra sėkmingai įveiktas, derėtų nustoti maišyti ir trinti visą maistą. Pats laikas į kūdikio lėkštę dėti maistą, kurį jis gali pats atkąsti. Tyrėse ar troškiniuose turėtų būti nedidelių, minkštų daržovių gabaliukų. Dėl pluoštinės struktūros, mėsą reikėtų gerai sukapoti. Jeigu kūdikis gali pats sėdėti, galite duoti jam ilgais šiaudeliais supjaustytų, minkštai virtų daržovių, nuluptų vaisių.
Kandimas taip pat apima ir atkandimą, kitaip tariant, maisto dalies atskyrimą kandžiais. Tam puikiai tiks minėtos ilgais šiaudeliais pjaustytos virtos daržovės ir vaisiai, taip pat kukurūzų dribsniai, minkšti kepiniai, pavyzdžiui, sausainiai.
Tinkamam sąkandžio ir kalbos vystymuisi svarbu, kad kūdikis išsiugdytų taisyklingą maisto atkandimo įprotį, kitaip tariant, kąsdamas naudotų kandžius, o ne toliau esančius dantis.
Jūs tikriausiai pastebėjote, kad nuo tada, kai jūsų kūdikio mityba tapo įvairesnė, jis rodo didelį susidomėjimą tuo, koks maistas yra jo lėkštėje. Na ir puiku! Leiskite jam jį liesti, tyrinėti ir ragauti. Jūsų kūdikio smalsumo patenkinimas, įskaitant jo stimuliavimą naujomis patirtimis, padės kūdikiui mokytis valgyti savarankiškai, įskaitant ir maisto atkandimą. Dėl to ganėtinai natūraliai ir greitai atsiras daugiau gebėjimų. Bus neabejotinai daug netvarkos, bet taip pat ir linksmybių, juoko ir pasididžiavimo. Tiesiog būkite atidūs ir kantrūs.
Mylimos mažos rankytės, kojytės, akutės, ausytės ir nosytė – visas toks mažytis, trapus ir visiškai priklausomas nuo mamos ir tėčio rūpesčio. Jau vien pati mintis apie kūdikio maudymą priverčia pradedančiuosius ...
Per pirmuosius savo metus jūsų kūdikis pasiekia neįtikėtino dydžio progresą. Nuo mažyčio gulinčio nykštuko, kuris dar net nežino, kur yra jo nosytė, iki ganėtinai protingo mažylio, kuris turi labai daug ką ...
Rudens vėsa, temperatūros svyravimai ir drėgmė nėra palankūs kūdikio sveikatai. Kadangi kūdikių imunitetas dar nesusiformavęs, jie pradeda čiaudėti, kosėti ir šnarpšti. Kaip kovoti su peršalimu ir reaguoti ...
