Miegojimas kartu su kūdikiu turi aršių kritikų ir oponentų. Ar migdote kūdikį jo kambaryje, ar statote jo lovelę savo miegamajame, ar miegate toje pačioje lovoje su kūdikiu, jūsų pasirinkimas turės pasekmių kitoms jūsų šeimyninio gyvenimo sritims – ir ne tik joms. Prieš priimdami sprendimą, kaip miegoti su kūdikiu: kartu ar atskirai, paskaitykite, ką svarbu apgalvoti.
Neretai sprendimą miegoti kartu su kūdikiu mamos priima dėl nuovargio. Kūdikiui miegant kitoje lovoje, tenka vidury nakties atsikelti juo pasirūpinti: išimti iš lovytės, pamaitinti, paguldyti atgal, užliūliuoti, grįžti į savo lovą, o po kelių valandų vėl iš naujo atsikelti, paimti kūdikį iš lovytės, pamaitinti... Tai išties vargina, todėl nemažai mamų vertina miegojimo kartu su kūdikiu teikiamą patogumą. Taip lengviau: užtenka ištraukti krūtį ir pamaitinti kūdikį arba paduoti jam buteliuką. Taip pat svarbi ir galimybė greitai reaguoti į kūdikio poreikius: miegant kartu, kūdikiui nereikia pakankamai garsiai verkti, kad pažadintų kitame kambaryje miegančią mamą. Užtenka pajudėti, niurgztelėti – ir jo alkis bus numalšintas.
Tačiau miegojimo su kūdikiu saugumas yra diskutuotina tema. Viena vertus, tokį miegojimo būdą palaikantys tėvai cituoja tyrimus, kurių duomenys rodo, jog šalyse, kuriose tėvams ir vaikams įprasta miegoti vienoje lovoje (pavyzdžiui, Japonijoje), staigios kūdikių mirties sindromo atvejų skaičius yra mažesnis, be to, jie mini ir galimybę greitai sureaguoti į springstantį kūdikį ar paroksizminį verksmą.
Tuo tarpu miegojimo su kūdikiu oponentai teigia, kad miegodami vienoje lovoje patys tėvai tampa grėsme savo vaikams. Labai vaizdingai tokį požiūrį išreiškė Milvokyje, JAV, vykdyta kampanija: lovoje šalia kūdikio padėta mėsos kapoklė, o po ja esantis užrašas skelbė: „Miegodamas su kūdikiu jūs galite būti toks pavojingas“.
Net jei minima kampanija gerokai perdeda, visgi dėl dviejų dalykų negalima ginčytis. Visų pirma, miegant kartu su kūdikiu būtina atitinkamai pritaikyti erdvę, kad jam būtų saugu tėvų lovoje. Kad kūdikis neiškristų iš lovos, jis turėtų miegoti prie sienos arba tarp tėvų. Be to, kad kūdikis neuždustų, rekomenduojama miegoti ant kieto čiužinio, o lovoje neturėtų būti storų antklodžių ir minkštų pagalvių. Kitas nediskutuotinas saugumo klausimas – kai kuriais atvejais su kūdikiu miegoti nederėtų.
Negalite miegoti vienoje lovoje su kūdikiu, jei bent vienas iš tėvų:
vartoja migdomuosius vaistus;
vartoja psichotropinius vaistus;
rūko;
yra nutukęs;
neramiai miega;
vartojo alkoholio;
vartojo narkotikų
Anksčiau dažnas argumentas prieš miegojimą vienoje lovoje su kūdikiu buvo tas, kad kūdikiui miegoti vienoje lovoje su tėvais yra nehigieniška. Šiandien vis labiau populiarėjant „oda prie odos“ kengūravimui ir patiriant spaudimą kuo greičiau atiduoti naujagimį mamai ir visą laiką ligoninėje leisti jiems būti kartu, neretai vienoje lovoje, šis argumentas prarado savo galią.
Dabar populiaresni su „arčiau gamtos“ filosofija suderinami miegojimą kartu paremiantys argumentai, kuriuos ypač palaiko „žalieji“ ir prieraišumu pagrįstos tėvystės filosofija besivadovaujantys tėvai. Jie pabrėžia faktą, kad žmonės yra vieninteliai žinduoliai, nemiegantys kartu su savo jaunikliais, ir kad šis elgesys yra nenatūralus, atsiradęs vystantis civilizacijai. Jie teigia, kad jausdami fizinį artumą ir tėvų kvapą kūdikiai greičiau užmiega ir miega ramiau, nes jaučiasi saugūs.
Yra nuomonių, kad vaikams miegant kartu su tėvais, išsivysto nesveika vaiko priklausomybė nuo tėvų, pabudimas naktį užkąsti yra miego sutrikimas, o išmokti miegoti vienam savo lovoje yra svarbus žingsnis į suaugusiojo gyvenimą, kurį reikia žengti dar prieš atsisakant sauskelnių.
Akivaizdu, kad mažiems vaikams reikia tėvų, jiems patinka būti šalia jų, prisiglausti. Tada jie jaučiasi saugūs. Šių poreikių, ypač saugumo poreikio, patenkinimas suteikia vertingos patirties ateičiai, moko jį pasitikėti pasauliu ir žinoti, kad jo poreikiai yra svarbūs ir bus patenkinti. Žinoma, miegas kartu su kūdikiu nėra vienintelis veiksnys, padedantis vaikui įgyti saugumo jausmą. Taip pat svarbu patenkinti kūdikio poreikius dieną, kai jam liūdna, jis užsigauna, kai rodo ženklus, kad jam reikia artumo ir švelnumo. Tačiau mokymasis miegoti savo lovoje gali stipriai supurtyti vaiko pasitikėjimą. Todėl neturėtumėte galvoti, kad pirmasis žingsnis į suaugusiojo gyvenimą – išmokimas miegoti savo lovoje. Kūdikiui dar per anksti to mokytis, tad turite užtikrinti, kad pokytis vyksta nuosekliai, bet švelniai. Nerekomenduojame naudoti metodų, kurie paremti vaiko sugebėjimu pačiam nusiraminti. Šie metodai gal ir suteikia norimą rezultatą – verkiantis išsekęs kūdikis galiausiai nutyla ir užmiega. Tačiau ar tai nutiks kūdikiui sąmoningai didžiuojantis, kad jis elgiasi kaip suaugusysis, ar dėl baimės, kad jis vienišas, menkas, apleistas ir kad pasauliui nerūpi jo poreikiai?
Grįžkime prie pagrindinio klausimo: miegoti su kūdikiu ar ne. Siūlome sprendžiant šį klausimą pirmiausia atsakyti sau, ar visi jūsų šeimos nariai to nori. Jei ne, jei vienas iš tėvų per daug bijo, per daug vertina patogumą ar asmeninę erdvę, gali būti geriau nemigdyti kūdikio savo lovoje.
Negalite leisti, kad šis klausimas sukeltų ginčų ar taptų jūsų, kaip partnerių, santykių griūties pradžia. Kalbėkitės apie tai. Analizuokite galimus sprendimus, iš kurių geriausias tas, kuriam jūs abu pritariate. Gal nuspręsite savo miegamajame pastatyti kūdikio lovelę ir patogų fotelį žindymui. Gal geriausias sprendimas jūsų šeimai yra tėčiui išsikraustyti miegoti ant sofos, o mamai ateiti pas jį, kūdikiui užmigus. Tai jūsų santykiai ir jūsų sprendimas, tad raskite tokį sprendimą, kuris tenkina jus abu.
Šeimos, kurios nusprendžia dalintis lova su kūdikiu, neretai klausia savęs, kiek laiko reikia miegoti su vaiku. Atsakymas į šį klausimą labai paprastas: tol, kol tai priimtina jums ir, svarbiausia, vaikui. Tiesa ta, kad mažą vaiką lengviau perkelti į atskirą lovelę. Vyresnis vaikas gali protestuoti, reikalauti grįžti į tėvų lovą, ir miegojimo su kūdikiu priešininkai dažnai teisūs sakydami, kad vaiką „iškraustyti“ iš tėvų lovos yra sunku. Tad turėtumėte paskatinti vaiką žengti šį žingsnį ir nepraleisti akimirkos, kai jis tam pasiruošęs. Leiskite vaikui apsiprasti su savo lova, paaiškinkite jam, kad jis jau didelis, guldykite jį į jo lovytę dieną ir, jam ten gulint, skaitykite knygas, glostykite ar dainuokite. Galiausiai ateis diena, kai vaikas poguliui pasirinks savo lovytę, o vėliau pasiims savo antklodę ir nueis miegoti vienas. Kartais gali nutikti taip, kad vaikas yra pasiruošęs miegoti savo lovoje anksčiau, nei tam pasiruošia mama. Tokiu atveju mama turi būti išmintinga, leisti vaikui miegoti vienam ir didžiuotis šiuo žingsniu.
Baigdami norime pabrėžti, kad nėra jokio mokslinio pagrindo tvirtinimui, jog kartu miegančių tėvų ir vaikų ryšys yra stipresnis nei tėvų ir vaikų, kurie miega savo lovose atskiruose kambariuose. Šiuo klausimu miegojimo kartu priešininkai yra teisūs, sakydami, kad yra daugybė būdų sukurti tvirtą santykį su kūdikiu, kad yra daugybė progų vaiką priglausti, nuraminti ir parodyti jam savo meilę, ir tam visai nėra būtina kartu su juo miegoti.
Kiekvienas pokytis yra iššūkis, o naujo ir labai daug priežiūros reikalaujančio šeimos nario atsiradimas yra toks pokytis, kuris apverčia gyvenimą 180 laipsnių kampu. Taip, tai sunkiau, nei galėjote įsivaizduoti. ...
Jūs ką tik pagimdėte. Žiūrite į save veidrodyje ir matote riebalų klostes ant klubų, atsipalaidavusius pilvo raumenis ir strijas. Tai natūralu, nes devyni nėštumo mėnesiai pakeičia moters kūną.
Skyrybos yra skaudžiausios, kai besiskiriantys asmenys yra ne tik sutuoktiniai, bet ir tėvai. Neįmanoma išsiskirti taip, kad vaikui tai neturėtų įtakos. Tačiau kartu jūs galite padaryti viską, kas įmanoma, kad ...
