Žindymo pradžia gali būti sudėtinga: mama turi išmokti žindyti, o kūdikis – žįsti. Žindymo metu padarytos klaidos ir laktacijos fiziologija gali sukelti laikinų problemų. Sužinokite apie jų priežastis ir būdus jas išspręsti.
Pirmosios su žindymu susijusios problemos įprastai kyla, kai kūdikis neteisingai apžioja krūtį.
Nepakankamai gilus areolės apžiojimas ir spenelio kandžiojimas sukelia spenelių skausmą, krūtis prastai ištuštinama ir susidaro pieno stazė, galinti sukelti krūties uždegimą. Norėdama to išvengti, tobulinkite kūdikio priglaudimo prie krūties techniką.
Tačiau ne visų problemų įmanoma išvengti, nes tiek mama turi išmokti žindyti, tiek kūdikis – žįsti.
Šie patarimai padės jums įveikti galimas problemas.
Skausmingi speneliai iš pradžių gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais ir padidėjusiu jautrumu dirginimui. Krūtis turi įprasti prie žindymo, tad skausmas turėtų per kelias dienas praeiti. Skausmą taip pat galite jausti, jei kūdikis nepilnai apžioja areolę ir kandžioja spenelį dantenomis.
Skausmingų spenelių priežastys gali būti tokios:
Prastas kūdikio apžiojimas arba netinkama žindymo padėtis
Neteisingas kietos ir pritvinkusios krūties apžiojimas tuo metu, kai pieno gaminama ypač daug
Per trumpas liežuvio pasaitėlis
Sunkumai apžiojant įtrauktą spenelį
Krūties spaudimas pirštais žindymo metu judina spenelį kūdikio burnoje
Po maitinimo krūtis iš kūdikio burnos ištraukiama netinkamai
Alkano vaiko godus ir tvirtas spenelio apžiojimas
Pieno tekėjimo reflekso sutrikimai
Kaip sau padėti?
Priglaudusi kūdikį prie krūties, patikrinkite, ar jis teisingai apžiojo spenelį ir ar jo burnoje yra didžioji areolės dalis. Jo lūpos turi būti plačiai pražiotos ir „išverstos“ lyg žuvies.
Tarp maitinimų darykite trumpas pertraukas.
Jei jaučiate, kad krūtis kieta ir ją sunku apžioti, prieš žindymą rankomis ar pientraukiu nutraukite šiek tiek pieno.
Pilkite ant krūtų šiltą vandenį, kad sužadintumėte pieno tekėjimo refleksą, ir nutraukite šiek tiek pieno.
Krūtis prauskite vandeniu ne dažniau kaip du kartus per dieną. Nenaudokite muilo: jis džiovina ir dirgina spenelius.
Darykite speneliams „oro vonias“. Namuose dėvėkite laisvas medvilnines ir gerai orą praleidžiančias palaidines, o išeidama iš namų dėvėkite liemenėlę su liemenėlės įklotais.
Jei drabužiai skausmingai liečiasi prie spenelių, tarp maitinimų galite į liemenėlę įsidėti arbatai skirtus sietelius be rankenų ar apsauginius gaubtelius. Stenkitės užtikrinti, kad prie spenelių patektų oras, ir venkite spenelių kontakto su medžiaga.
Tarp maitinimų galite drėkinti skaudančius spenelius šalavijų ar medetkų nuoviru.
Po maitinimo patepkite spenelius savo pienu.
Tarp maitinimų galite naudoti gydomąjį tepalą, kurio nereikia nuplauti. Prieš maitinimą įsitikinkite, kad ant odos nebeliko tepalo – kai areolė slidi, kūdikiui sunkiau apžioti krūtį, nes jo lūpos slysta.
Spenelį iš kūdikio burnos ištraukite įkišdama pirštą tarp krūties ir kūdikio burnos kampelio. Taip suardysite vakuumą ir sustabdysite žindimą.
Jei speneliai tokie sutrūkinėję, kad negalite žindyti, kol speneliai sugis, maitinkite kūdikį naudodama čiulpimo reflekso netrikdančius priedus.
Plokšti ar įtraukti speneliai iš pradžių gali apsunkinti žindymą, tačiau nėra priežastis jį nutraukti. Tinkamas kūdikio krūties apžiojimas – pusiaukelė, įveikiant šią problemą.
Kaip sau padėti?
Žindykite taip dažnai, kaip įmanoma. Dažnas žindymas yra geriausias spenelius formuojantis pratimas.
Prieš žindymą pientraukiu nutraukite šiek tiek pieno, kad kūdikiui būtų lengviau apžioti krūtį.
Tarp maitinimų formuokite spenelį pirštais. Laikykite spenelį tarp nykščio ir smiliaus ir švelniai traukite spenelį, judindama pirštus pirmyn ir atgal. Taip pat galite ištraukti spenelį švirkštu, nupjovusi jo viršų ir įkišusi stūmoklį į kitą pusę.
Po maitinimų ir tarp jų nusitraukite pieną pientraukiu – tai puikus pratimas speneliams.
Jei, nepaisant visų jūsų pastangų, kūdikis nenori žįsti, pasitarkite su laktacijos specialistu ar logopedu.
Pastebėjote, kad krūtys tapo sunkios, ištino, ir jaučiate nepatogumą? Išlikite rami ir skaitykite, kaip galite sau padėti, susidarius pieno stazei ar kai jaučiate krūtų pilnumą. Toliau pateikiami patarimai yra labai svarbūs ir padės jums išvengti krūties uždegimo.
Pirmasis krūtų pilnumo laikotarpis, kai krūtys gamina ypač daug pieno, pastebimas praėjus 3–5 dienoms po gimdymo. Vėliau krūtys gali labai prisipildyti, kai tarp maitinimų daromos ilgesnės nei įprasta pertraukos arba kai kūdikis gerai neištuština krūties. Krūtys tampa kietos, įsitempusios, kartais karštos, iš jų lengvai teka pienas.
Suintensyvėjusios pieno gamybos pradžia
Didelio pieno kiekio nutraukimas pientraukiu, stimuliuojantis pieno gamybą
Ilgesnės nei įprasta pertraukos tarp maitinimų
Kūdikis nepakankamai gerai ištuština krūtį (neteisingai ją apžioja, ne žinda, o kandžioja krūtį, pavyzdžiui, dygstant dantims)
Kaip sau padėti?
Norėdama paskatinti pieno bėgimą, pašildykite krūtis po šiltu vandeniu arba uždėkite ant jų šilto vystyklo kompresą.
Prieš žindymą pientraukiu nutraukite šiek tiek pieno, kad kūdikiui būtų lengviau apžioti krūtį. Nenutraukite didelio pieno kiekio, nes tai dar labiau skatina laktaciją.
Kad sumažintumėte pieno gamybą, galite gerti šalavijų nuovirą.
Po maitinimo uždėkite ant krūtų vėsų kompresą (pvz., atvėsintą vystyklą).
Pieno stazės požymiai panašūs į krūtų pilnumo. Krūtys kietos, pilnos ir šiltos, kartais gali parausti. Alveolėse susikaupęs pienas nebėga traukiant pientraukiu. Po oda galite jausti nedidelius guzelius – tai reiškia, kad užsikimšo pieno latakas.
Netinkamas apžiojimas ar žindymo padėtis
Ilgi tarpai tarp maitinimų
Neteisingas pieno traukimas rankomis (skausmingas krūties suspaudimas)
Naktinio žindymo nutraukimas (kūdikio maitinimas pieno mišiniu)
Dėvima per daug aptempta liemenėlė, kuri spaudžia krūtis ir blokuoja pieno tekėjimą
Nuovargis, skausmas, stresas, liga, trikdanti oksitocino gamybą ir pieno tekėjimo refleksą.
Kaip sau padėti?
Įsitikinkite, kad liemenėlė nespaudžia krūtų. Galite net kurį laiką jos nedėvėti.
Skatinkite kūdikį kuo ilgiau ir kuo dažniau žįsti.
Gerkite daug skysčių.
Prieš maitinimą nusiprauskite po šiltu dušu – tai paskatins pieno tekėjimą.
Dažnai keiskite žindymo padėtis, kad kūdikis ištuštintų visą krūtį.
Gali būti naudinga gerti daug skysčių ir valgyti daug žalumynų.
Kuo dažniau siūlykite kūdikiui krūtį, kurioje susidarė pieno stazė.
Po žindymo ant krūtų uždėkite atvėsintus kopūsto lapus (nulupkite lapą, jį nuplaukite, šiek tiek patraiškykite grūstuve ir įsidėkite į liemenėlę). Jie pasižymi skausmą mažinančiomis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis.
Stipriai nemasažuokite krūties ir nenusitraukite didelio pieno kiekio pientraukiu.
Galite švelniai glostyti krūtį spenelio link.
Venkite traukti pieną rankomis.
Venkite streso ir stenkitės atsipalaiduoti, kad neblokuotumėte pieno tekėjimo reflekso.
Mastito požymiai – silpnumas, aukšta temperatūra ir raumenų skausmas. Krūtys tampa karštos ir skausmingos. Dažna mastito priežastis – netinkamai valdoma pieno stazė: vartojamo skysčių kiekio sumažinimas, nustojimas žindyti iš krūties, kurioje susidarė pieno stazė, stipri ir skausminga krūties kompresija.
Kaip sau padėti?
Žindykite iš skausmingos krūties dažnai ir ilgai, kas 1,5–2 val.
Žindykite skirtingomis padėtimis, ypač rekomenduojama padėtis „po pažastimi“.
Naudokite uždegimą slopinančius kopūsto kompresus.
Vartokite skausmą mažinančius vaistus, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar paracetamolio.
Jei praėjus parai nejaučiate pagerėjimo, kreipkitės į gydytoją. Jis greičiausiai išrašys jums antibiotikų, kurie yra nekenksmingi kūdikiui ir netrukdo toliau žindyti.
Daugelis mamų nerimauja, ar jų krūtys gamina pakankamai pieno. Įprastai tokie klausimai iškyla, kai kūdikis dažnai verkia, dažniau nei įprastai prašo krūties, krūtys suminkštėja ir jums nebereikia liemenėlės įklotų. Tačiau šie požymiai nereiškia, kad pieno gaminama nepakankamai.
Verkimas ne visada reiškia, kad kūdikiui reikia daugiau maisto: jei jo svoris auga normaliai, jo verkimo priežastis yra kita. Didesnis pieno poreikis įprastai stebimas augimo šuolių metu. Augimo šuoliai vyksta, kai kūdikis yra 3, 6, 12 savaičių ir 3 bei 6 mėnesių amžiaus. Šiuo metu kūdikis nori žįsti visą laiką, todėl per 2–3 dienas pieno gamyba padidėja tiek, kad patenkintų augančius mažylio poreikius. Jei kūdikis priauga per mažai svorio, jei per pirmąjį gyvenimo mėnesį jam prireikia mažiau nei 6 sauskelnių per dieną ir jei jis nuolat neramus, galima įtarti, kad pieno gaminama nepakankamai. Jei pastebite tokius požymius, susisiekite su laktacijos specialistu, kuris padės atrasti nepakankamos pieno gamybos priežastį ir rekomenduos tinkamą sprendimą.
Žindymo pradžioje dėl mamos ar kūdikio sveikatos problemų laktacija nebuvo tinkamai aktyvuota
Stresas, nuovargis, skausmas ar emocinės problemos trikdo pieno tekėjimo refleksą
Nepakankamas skysčių ir maisto vartojimas, anemija
Ilgos pertraukos tarp maitinimų – pieno gamyba stimuliuojama per retai ir per silpnai
Kūdikis primaitinamas pieno mišiniu, nepasitarus su gydytoju – tai sumažina žindymo sesijų skaičių ir riboja laktaciją
Kaip sau padėti?
Dažnai žindykite. Nenutraukite naktinio žindymo.
Paprašykite šeimos pagalbos, atliekant namų ruošos darbus. Stenkitės daug ilsėtis, ypač pirmąjį mėnesį po gimdymo.
Gali būti naudinga gerti laktaciją skatinančią arbatą, daug vandens ir naudoti elektrinį pientraukį „Prolactis“.
Tarp žindymų traukite pieną elektriniu pientraukiu. Nutraukdama didelius pieno kiekius, paskatinsite jo gamybą.
Per dieną išgerkite ne mažiau kaip du litrus vandens ir sveikai maitinkitės (dažnai valgykite maistingą maistą, kuriame daug vitaminų, baltymų, kalcio ir kitų maisto medžiagų).
Gerkite žindančioms moterims skirtą laktaciją skatinančią arbatą.
Laktaciją galite paskatinti dažnai nutraukdama pieną tarp žindymų.
Pasitaiko situacijų, kai žindymo pradžioje arba vėliau kūdikis atsisako žįsti. Sužinokite, kokios gali būti to priežastys ir kaip galite išspręsti šią problemą.
Silpnas ar sutrikęs čiulpimo refleksas (dėl priešlaikinio gimimo, sužeidimų, ligos ar nesubrendusios nervų sistemos)
Su kūdikio burnos ertmės anatomija susijusios problemos
Per didelis kūdikio susijaudinimas, neramumas ar nerimas
Mamos nervingumas ir įtampa, kuriuos jaučia kūdikis
Varvanti ar užsikimšusi kūdikio nosis
Dantų dygimas, skausmingos dantenos
Pienligė kūdikio burnoje
Plokšti ar įtraukti speneliai
Nemalonus mamos kvapo pokytis (kvepalai, dezodorantas, muilas)
Pasikeitęs pieno skonis, pavyzdžiui, mamai suvalgius česnako ar svogūnų
Ką daryti?
Jei kūdikis nenori žįsti krūties pirmosiomis dienomis po gimdymo, turėtumėte nedelsdama pasikonsultuoti su laktacijos specialistu ar logopedu. Jie kruopščiai apžiūrės kūdikio burną ir patikrins čiulpimo refleksą, taip pat pasiūlys tinkamų pratimų.
Prieš žindymą pasistenkite atsipalaiduoti ir nurimti.
Žindykite pritemdytame tyliame kambaryje – dirgiklių pertekliaus nebuvimas turėtų nuraminti kūdikį.
Išbandykite skirtingas žindymo padėtis, kad atrastumėte geriausiai tinkamą savo vaikui.
Patikrinkite, ar kūdikio burnoje nėra pienligės ar sužeidimų. Jei jų aptinkate, kreipkitės į gydytoją, nes tai reikia gydyti.
Jei kūdikiui varva ar užsikimšo nosis, plaukite ją druskos tirpalu, o sekreto perteklių ištraukite aspiratoriumi. Žiemos metu kambaryje, kuriame miega kūdikis, naudokite oro drėkintuvą.
Kai kūdikiui dygsta dantys, prieš žindymą patepkite jo dantenas geliu nuo skausmo. Vyresniems vaikams galima duoti ibuprofeno sirupo.
Jei kūdikis ir toliau atsisako krūties, šiuo laikotarpiu stenkitės jį maitinti tokiomis priemonėmis, kurios netrikdo čiulpimo reflekso. Vyresnius vaikus galite maitinti šaukštu: pasiūlykite jiems jūsų piene virtos grūdų košės.
Naudokite bekvapius muilus ir gelius bei švelnaus kvapo dezodorantus.
Atsisakykite pieno skonį keičiančių maisto produktų.
Kartais maitinamas kūdikis priryja oro, kuris kaupiasi žarnyne ir gali sukelti dieglius, pilvo pūtimą ar atpylinėjimą. Todėl po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti. Pateikiame tris atrūginimo ...
Pirmosios žindymo problemos gali būti susijusios su skausmingais, įtrauktais ar plokščiais speneliais. Kad sėkmingai įveiktumėte šias problemas, sužinokite apie jų sprendimo būdus.
Pastebėjote, kad krūtys tapo sunkios, patinusios ir skausmingos? Atsipalaiduokite ir skaitykite, ką daryti, jei krūtys labai pilnos ar jei susidarė pieno stazė. Tai labai svarbu, kad neprasidėtų mastitas.
Kas lemia pieno gamybą ir tekėjimą? Kaip kūdikis žinda? Atsakymai į šiuos klausimus yra be galo naudingi, sprendžiant su laktacija ir kūdikio žindimu susijusias problemas.