Tegul tik auga sveikas – tai didžiausias tėvų troškimas nuo tos akimirkos, kai kūdikis gimsta. Motinos prisiima iššūkį užtikrinti, kad kūdikis tinkamai valgytų ir priaugtų svorio, o kai tai nevyksta, iškyla labai didelė ir stresą kelianti problema.
Paprastai, po gimimo kūdikio svoris šiek tiek nukrenta, po kelių dienų padidėja ir vėliau reguliariai auga. Augantis svoris yra vienas iš kūdikio geros sveikatos būklės rodiklių.
Remiantis standartais, per tris pirmuosius gyvenimo mėnesius krūtimi maitinamas kūdikis per savaitę turėtų priaugti apie 120–210 gramų (t. y., 765–945 gramus per mėnesį). Po trečiojo mėnesio kūdikiai priauga maždaug apie 110–120 gramų per savaitę (t. y., 500–540 gramų per mėnesį). Paprastai, tarp ketvirtojo ir šeštojo kūdikio gyvenimo mėnesio jo gimimo svoris padvigubėja. Per kitus šešis gyvenimo mėnesius, kūdikio svoris auga lėčiau, iš pradžių apie 370 gramų per mėnesį, o vėliau apie 250–300 gramų iki pirmojo gimtadienio. Antraisiais gyvenimo metais mažylis per mėnesį priauga apie 225 gramų. Taip pat derėtų atminti, kad kūno svoris, ypač labai mažų kūdikių, priklauso nuo to, kada jis valgė, šlapinosi ar tuštinosi.
Be reguliaraus kūdikio svorio stebėjimo, taip pat reikėtų tikrinti kūdikio svorio ir ūgio vertes pagal kūdikio lytį atitinkančias ūgio ir svorio procentilių lenteles. Kūdikiui vystantis, jis turėtų išlikti apytikriai toje pačioje procentilėje, o ši procentilė turėtų būti panaši tiek svorio, tiek ūgio atžvilgiu.
Ką reikėtų daryti, jeigu kūdikis svorio priauga nereguliariai ar netgi jo netenka? Privalote pasitarti su pediatru. Gydytojas apžiūrės jūsų kūdikį, paklausinės jo tėvus, jeigu reikia, paskirs papildomus tyrimus, arba patikrins, ar teisingai maitinama krūtimi, arba, tikėtina, jog rekomenduos primaitinti. Primaitinimas reiškia, kad be maitinimo krūtimi, kūdikiui papildomai duodama nutraukto motinos pieno arba kūdikių pieno mišinio.
Primaitinti pieno mišiniu rekomenduojama naujagimius, o vėliau tuos kūdikius, kurie praranda arba priauga per mažai svorio. Kai kuriais atvejais kūdikiai turi žindimo problemų, atsisako žįsti, jiems pasireiškia įvairios kilmės žindimo sutrikimai arba gimsta su defektu, kuris neleidžia jiems teisingai apžioti krūties. Kartais neišnešiotas naujagimis būna per silpnas žįsti krūtį, jis gali pavargti ir atsisakyti žįsti arba per anksti užmigti prie krūties. Tokiais atvejais, be primaitinimo, pageidautina nutrauktu motinos pienu, taip pat svarbu yra bendradarbiauti su pediatru, neurologais, logopedais, akušere ar žindymo specialiste, siekiant išugdyti, jeigu įmanoma, teisingą žindimo refleksą.
Kai kurios moterys krūtyse turi mažai pieno, todėl prie krūties pridėtas kūdikis pyksta ir nervinasi, nes jo pastangos yra bergždžios, todėl galiausiai jis gali atsisakyti žįsti. Tokiu atveju kūdikio alkiui numalšinti taikomas primaitinimo metodas. Labai svarbu stimuliuoti laktaciją kiek įmanoma dažniau glaudžiant kūdikį prie krūties, nutraukinėti pieną pientraukiu, tęsti žindymą naktimis ir motinai gerti kuo daugiau skysčių. Taip pat reikėtų patikrinti, ar kūdikis teisingai apžioja ir čiulpia krūtį, kadangi tik tokiu atveju jis gali tinkamai stimuliuoti pieno gamybą.
Primaitinimas taip pat pradedamas dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, dėl dehidratacijos ar gydant nuo hipoglikemijos.
Taurelė turėtų būti iš permatomos medžiagos, kad galėtumėte matyti pieno kiekį kūdikio burnoje. Taip pat ji turėtų būti ganėtinai minkšta, kad galima būtų ją suspausti norint kūdikiui palengvinti gėrimą. Jos kraštas turėtų būti palenktas į išorę ir užapvalintas. Turite specialų taurelės kraštelį priglausti prie kūdikio apatinės lūpos, kad prie jos liestųsi ir taurelė, ir palaukti, kol kūdikis pradės griebti pieną viršutine lūpa. Leiskite kūdikiui pačiam siurbti pieną iš taurelės, švelniai spausdami ir paversdami taurelę.
Šaukštelis turėtų būti mažas, plokščias ir, pageidautina, plastikinis. Geriausia yra priglausti kūdikio galvą prie dilbio, taip, kad kūdikis būtų padėtyje pusiau gulomis, ir šaukšteliu švelniai įpilti pieno kūdikiui į burną.
Panašiai kaip su šaukšteliu, kūdikiui esant padėtyje pusiau gulomis, galite jį maitinti pipete. Pipetė yra saugesnė ir labiau rekomenduojama už švirkštą, kurį naudoti reikia daugiau praktikos ir kuris yra pavojingesnis, kadangi per stipriai paspaudus stūmoklį, išbėga per daug pieno ir kūdikis gali juo užspringti.
Jeigu primaitinate kūdikį, tuomet kuo labiau jūs norite, kad jis pamažu sugrįžtų prie krūties žindimo, tuo svarbesnis yra žinduko pasirinkimas. Be medžiagos, iš kurios pagamintas buteliukas ir žindukas, ir kuri turi būti saugi kūdikiams, kita būtina sąlyga yra tai, kad žindukas neturėtų trukdyti natūraliam žindimo būdui ir ritmui. Svarbu, kad žinduko čiulpimo technika būtų kiek įmanoma panašesnė į krūties žindimą; žindukas turėtų pailgėti ir susitraukti kūdikio burnoje kaip krūties spenelis, ir tuo pačiu metu, jo pagrindas turėtų sudaryti stabilią atramą lūpoms (jis neturėtų būti per minkštas). Žindukai iš homogeninio silikono šios funkcijos neužtikrina, nes kieti žindukai neturi pailgėjančio galiuko, o minkštų žindukų pagrindą kūdikiai kandžioja. Todėl geriausias pasirinkimas yra dinaminis žindukas, kurį sudaro heterogeninio silikono sluoksniai, plonas, minkštas galiukas ir kietas pagrindas. Žinduko dizainas turėtų būti toks, kad kūdikio lūpos galėtų tvirtai priglusti prie žinduko ir šitaip būti visą maitinimo laiką. Maitinamas kūdikis neturėtų ryti oro, nes tai gali sukelti dieglius.
Krūtimi maitinamam kūdikiui, kuriam tinkamai auga svoris, primaitinimo nereikia. Kartais tėvai apie jį pagalvoja, jeigu vaikas dažniau reikalauja maisto. Akivaizdu, kad tuo metu jam reikia daugiau pieno – gali būti, kad jam pasireiškia raidos šuolis, o natūralų motinos pieną kūdikis greitai suvirškina. Kartais kūdikis verkia, priglaustas prie krūties pavalgo, o po to vėl verkia. Jeigu jis tinkamai priauga svorio, jums derėtų verkimo priežasčių ieškoti ne alkyje: kūdikį gali kankinti diegliai, dygstantys dantys, jis gali jaustis nemaloniai dėl šlapių sauskelnių ar nepatogių drabužių, arba jis tiesiog nori artumo.
Plauti, virinti ir sterilizuoti buteliukus ir žindukus gali pasirodyti nepatogu, tačiau visa tai yra labai svarbu kūdikio sveikatai.
Maitinant kūdikį iš buteliuko, ypač svarbu užtikrinti mažylio sveikatą ir saugumą, apsaugant jį nuo užspringimo ar galimų pilvuko problemų.
Svajojote apie žindymą. Tačiau nepavyko. Esate labai nusiminusi, kovojate su neigiamomis emocijomis, užduodate sau klausimus, kurie tik dar labiau skaudina. Nerimaujate galvodama, kad maitinimas iš buteliuko nesuteiks ...
